Naujausios žinios

Savivaldos darbo ypatumai

Jonė LIEPONĖ

Asociatyvi nuotrauka. Šaltinis: www.nasa.gov

Jonė LIEPONĖ

Na ką, brangieji, net sapne neaplankydavo tokios mintys, kad vieną dieną pačiu geriausiu draugu taps televizorius ar kompiuteris, o didžiausia pramoga – internetiniai žaidimai, apsipirkimai bei pokalbiai. Visgi neprašovė tie, kurie iš paskutinių pašalpėlių nusipirko pačius didžiausius plazminius televizorius. Jie dabar kasdieną gali lankytis namų kino teatre. Na o mes varguoliai, kasdienės darbo bitutės tenkinamės nešiojamų kompiuterių ar planšečių mažaisiais ekranėliais.

Šiuo mums visiems neįprastu laikotarpiu labai aiškiai išryškėja kiekvieno rajono darbo ypatumai. Štai Šiauliai pirmieji pradėjo rūpintis mokinukais, kurie mokyklose buvo maitinami nemokamai ir pradėjo jiems dalinti sausus maisto davinius. Jie dar apgailestavo, kad vaikai netenka kasdienio karšto maisto. Šiam rajonui tikrai galime pavydėti socialinės atsakomybės. Vilnius bei Vilniaus rajonas suskubo ruošti patalpas bei priežiūrą vaikams, kurių tėvus tenka karantinuoti dėl kontaktų su sergančiais ar gydyti jau susirgus. Ukmergė pasirodė kiek kitaip. Tame rajone nepilietiškai suspindėjo gydytojai, kurie tiek savo kolegoms, tiek mylimiems pacientams parvežė lauktuvių pavadinimu „Covid 19“. Dabar, jei tikėtume feisbuke rašomais medikų pasisakymais, sergantieji kaimyninio rajono gyventojai plūsta į mūsų rajono nuskurdintą ligoninę, kurioje gydytojai net vaikų gydyti negali, nes neprasitęsė licencijos.

Mirga televizija rajono merų pasakojimais kaip jie pasirengę priimti savo gyventojus, kurie neturi galimybės savarankiškai saviizoliuotis. Štai trakiškė viešai pasakoja apie puikias sąlygas viešbutyje, kuriame jai vienai skirtas atskiras kambarys su visais patogumais, tiekiamu maistu bei valomomis ir dezinfekuojamomis patalpomis. Ji teigia, kad viskas puiku ir ji jaučiasi savo rajono vertinama gyventoja, tik labai jau laisvės trūksta.

O kaip mūsų atskiroje Širvintų „respublikoje“?.. Nieko naujo ar stebinančio. Kaip visada išsiskiriame neeiliniu bukumu. Mūsų garbiosios provincijos ponia, kaip vienas garbus sostinės pilietis ją taikliai pavadino – „susireikšminusi mužikė“, ėmė ir pareiškė, kad patalpų izoliuotiems piliečiams nevalys. Neva jie to nenusipelno. Gal ir nenusipelno, kaip Baltarusijos „batia“ pasakė: „Išvažiavot, na ir kirmykit ten, namo niekas neįleis“. Na mūsų „respublikos“ ponia atlaidesnė – įleis, bet jokio aptarnavimo nesuteiks. Tik iš kokios pusės į tą reikalą pažiūrėsi. Jei kaip į aptarnavimą, ar kaip į būtinas saugumo priemones, tai patalpose izoliuoti žmonės, kurie priklauso susirgimo rizikos grupei, vadinasi, atsargumo reikėtų imtis aukštesniu lygiu. Žinoma, galima jaunuoliui įbrukti šluotą į rankas ir priversti plauti, įbrukti mazgotę į delną ir liepti valyti dulkes. Jis kaip mokės, taip ir valys, kaip sugebės, taip ir išplaus, arba ims ir nevalys. O kas toliau. Baigiasi žmogeliui karantinas, o jam požymiai nepasireiškė. Jaunas, gajus pasitaikė, bet virusų prisėjo pilnas patalpas, nes ką reiškia per dieną daiktus paliesti, o ką per dvi savaites visas rankenas iščiupinėti, per sieną iš nuobodulio prabraukti bendrame koridoriuje… Profesionalus valytojas, mokantis su cheminėmis priemonėmis elgtis ir žinantis, kur reikėtų labiau patrinti ar kur reikėtų gausiau papurkšti, patalpas išvalytų taip, kad jos nekeltų pavojaus nė vienam į jas įeinančiam. Ne veltui ministras ir tvarką patvirtino, kurios, beje, mūsų valdančioji viešai pasakė ims ir nesilaikys, nes jai pasirodė ji pernelyg absurdiška. Žinot, nusikaltėliams daugybė įsakymų ar kitų teisės aktų atrodo pernelyg absurdiški, tai gal imkime ir nebauskime už jų nesilaikymą, pavyzdį tokio elgesio jau turime.

Visoje Lietuvos Respublikoje paskelbtas karantinas, skubos tvarka laikinai keičiami įstatymai, kurių tarpe ir Savivaldos įstatymas. O va mūsų „respublikos“ jokie pokyčiai, rekomendacijos ir nurodymai neveikia. Įstatymo pokyčiai byloja, kad karantino metu Savivaldybės tarybos posėdžiai gali vykti nuotoliniu būdu. Nuotoliniu būdu vykstančiuose Savivaldybės tarybos posėdžiuose turi būti priimami tik neatidėliotinai būtini sprendimai, susiję su nepaprastąja padėtimi, ekstremaliąja situacija ar karantinu. Posėdžiui turi būti parinktos tokios elektroninių ryšių priemonės, kurios užtikrintų, kad Savivaldybės tarybos nariai laiku gautų informaciją ir galėtų išreikšti savo poziciją, o jei yra galimybė, tai sudaryti galimybę rajono gyventojams gyvai arba įrašu tuos posėdžius stebėti. Provincijos merė vėl „karaliui špygą rodo“. Mūsų rajonas elgsis, kaip sušviečia galvon „susireikšminusiai mužikei“ ir papūskite jai į dūdą.

Po melagio dienos ateis diena, kai Tarybos nariai rinksis į uždarą patalpą posėdžiauti, nes nuotolinio ryšio priemonėms pinigų Savivaldybė neturi. Tik kyla klausimas, jei atšaukti visi festivaliai, baliai ir šventės su fejerverkais, tai gal tuos pinigus galima būtų panaudoti reikalingoms priemonėms įsigyti. Manau, tiek dar ir neprireiktų. Ir mes savanoriškai izoliuoti galėtume stebėti, ką nusprendė mūsų išrinktieji bei ko dar galim tikėtis šiuo mums sunkiu išbandymo laikotarpiu.

Tikėkimės, kad visi šie mūsų valdžios pasirodymai tėra generalinė pokštų dienos repeticija. Linkiu likti sveikiems. Šis linkėjimas kaip niekada šiomis dienomis yra aktualus.

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*