Savivaldybė neberado vieno tūkstančio karinio-istorinio parko kūrimui
Andželika Bagočiūnienė
Straipsnis buvo išspausdintas šių metų lapkričio 30 d. laikraščio „Širvis“ 46-ame numeryje.
Istorikas prof. Valdas Rakutis 2015 metų gruodžio 17 d. Širvintų rajono savivaldybėje Tarybos posėdžio metu pristatė projektą, kuriuo ketinama įkurti karinį-istorinį parką, įamžinsiantį 1920-ųjų lapkričio mėnesį vykusius mūšius, per kuriuos nepriklausomybę paskelbusios Lietuvos kariuomenė nugalėjo L. Želigovskio vadovaujamą rinktinę. Įkurto Širvintų–Giedraičių karinio-istorinio parko lankytojams būtų pristatomos pergalingos Lietuvos kariuomenės kovos prieš Lenkijos kariuomenės generolo Lucjano Želigovskio rinktinę. Dėl šio projekto vykdymo istorikas jau susitarė su Molėtų ir Ukmergės savivaldybėmis, o Širvintų rajono savivaldybė praėjusių metų pabaigoje neprieštaravusi jungtis prie projekto, dabar iš projekto traukiasi.
Jau šių metų sausio 8-ąją Molėtų r. Giedraičių A. Jaroševičiaus gimnazijoje buvo pasirašytas ketinimų protokolas dėl regioninio Širvintų–Giedraičių karinio-istorinio parko kūrimo. Suvienyti jėgas, siekdami tinkamai įamžinti protėvių žygdarbius, ugdyti pilietiškumą ir patriotiškumą, kurti infrastruktūrą, patrauklią Lietuvos ir užsienio turistui, pasižadėjo Molėtų rajono savivaldybė, atstovaujama mero S. Žvinio, Širvintų rajono savivaldybė, atstovaujama mero pavaduotojos I. Vasiliauskienės, Ukmergės rajono savivaldybė, atstovaujama mero R. Janicko, Lietuvos šaulių sąjunga, atstovaujama vado pavaduotojo atsargos plk. ltn. G. Zauros, Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų štabo viršininko plk. D. Polekausko ir VšĮ „Kauno tvirtovės projektai“ direktoriaus V. Rakučio.
Tačiau neseniai paaiškėjo, kad Širvintų rajono, kuriame vyko didžioji dalis Lietuvos valstybingumui svarbių mūšių, valdžios atstovai nebeketina prisidėti prie projekto įgyvendinimo. Portalui lzinios.lt Širvintų rajono vicemerė Irena Vasiliauskienė patikino, kad širvintiškiai pritaria karinio-istorinio parko idėjai, bet finansiškai negali prisidėti įamžinant kuriamo parko teritorijoje esančias istorines vietas.
Pasiteiravus, kiek gi reikėjo prisidėti prie projekto starto, istorikas prof. Valdas Rakutis teigė, kad iš pradžių rajonai turėjo prisidėti po vieną tūkstantį eurų, vėliau rajonai gali kreiptis į paramos fondus ir viso projekto įgyvendinimui patiems rajonams reiktų minimaliai prisidėti.
„Širvintų rajone yra apie 70 procentų visame projekte numatytų istorinių-karinių vietų. Vien prisiminus Musninkų mūšį, kuris vyko netoli Bartkuškio ir istorine reikšme nenusileidžia Širvintų–Giedraičių mūšiui /…/ Širvintų rajonas yra dėkingoje vietoje, pro jį eina Vilniaus–Panevėžio–Rygos keliai, todėl Širvintų rajone karinio-istorinio parko įkūrimas tikrai pasiteisintų,“ – „Širviui“ pasakojo istorikas prof. Valdas Rakutis. – Pradžiai reikėjo tik tūkstančio eurų. Ar tai daug savivaldybei? Juk tokią sumą gali rasti ir šeima. Deja su Širvintų rajono savivaldybe susitarti neišėjo.“
Profesorius tikina, kad vilties dar nepraranda. Šiuo metu yra susikūrusi visuomeninė nepelno siekianti organizacija, kuri kartu su darbo grupės savanoriais toliau rūpinsis Širvintų–Giedraičių karinio-istorinio parko įkūrimu.
Prof. V. Rakutis taip pat tiki, kad Širvintų rajone atsiras aktyvių ir neabejingų istorijai žmonių ar organizacijų, kurios padės įgyvendinti šį projektą.
reiktų kreiptis http://www.geridarbai.lt gal padės.
Tai, kad Širvintų savivaldybė turi pinigų. Kiek sumokėta teismams, advokatams, žmonėms dėl atleidimo. Taip, kad pinigų yra tik skirstomi jie ,, kreivai,,.
Tikrai nesamonė, tokiam kilniam reikalui nerado 1 tūkstančio eurų? Visiška moralinė degradacija. Vienkartiniams blizgučiams, kurie iškabinėti mieste, negaila dešimčių tūkstančių eurų, o įamžinti istoriniams įvykiams, kurie garsintų rajoną ir primintų visiems kokie svarbūs įvykiai vyko mūsų rajone, pinigų nėra. Kažkoks marazmas daugiau nieko.
įamžinti istoriniams įvykiams reikia bent jau nutuokti, kas ta istorija ir kas tai per įvykiai, betgi mūsų šviesiausiajai tai neįkandami dalykai. O va blizgučius visi mato, o kai kam netgi atrodo, kad tai pagrindinis įrodymas, kad valdžia labai gerai dirba, tarsi iki tol Širvintose nebuvo nei Kalėdų eglės, nei kitų švenčių.