Pasidalink per Facebook!

Europos solidarumo su pabėgėliais dieną, rugsėjo dvyliktąją,  Vilniuje Vinco Kudirkos aikštėje  vyko paramos pabėgėliams renginys „Lietuva sako: SVEIKI ATVYKĘ“.

Vienos iš renginio organizatorių Vilmos Vaitiekūnaitės teigimu, idėja įjungti Lietuvą į tarptautinės iniciatyvos žemėlapį kilo keturioms lietuvėms, kurios jau dešimt metų  gyvena toli nuo tėvynės ir tiesiogiai pabėgėlius palaikančiame renginyje Vilniuje nedalyvavo. V. Vaitiekūnaitės žodžiais, ši iniciatyva yra geras pavyzdys ir įrodymas, jog šaunios idėjos ir geri darbai neturi sienų. Organizatorių teigimu, iniciatyva  norima  reaguoti į abejingumą ir neapykantą pabėgėliams, kurie bėgdami nuo karo, persekiojimų, kankinimų ir skurdo ieško prieglobsčio Europoje.

Solidarumo renginiai šeštadienį vyko Anglijos, Suomijos, Prancūzijos, Belgijos ir kitų Europos valstybių miestuose, iš viso trisdešimtyje šalių.

„Mes nebegalime leisti, kad tūkstančiai žmonių žūtų bandydami pasiekti Europą, kurioje jie ieško saugumo, vilties ir galimybės išgyventi“, – rašoma europiečių solidarumo iniciatyvos puslapyje. „Mes nebegalime ilgiau tylėti, kai mūsų politikai ir žiniasklaida stigmatizuoja vyrus, moteris ir vaikus ir  vadina juos „grėsme“ ir „našta“. Mes negalime leisti mūsų vyriausybėms uždaryti mūsų sienas ir pastatyti tvoras, kad už jų liktų žmonės, kuriems būtina pagalba. Europa neturėtų būti tokia“.

„Prie šios akcijos Lenkijos daug miestų prisijungę, Anglijos daug miestų prisijungę ir Kanados miestų“ –teigia Vilma Vaitiekūnaitė. Šio renginio organizatorių iniciatyva tinklalapyje http://www.pabegelis.lt kviečiami registruotis žmonės, kurie įvairiais būdais nori prisidėti, kad pabėgėliai Lietuvoje jaustųsi saugūs ir laukiami. Užsiregistruoti teikti pagalbą galėjo ir renginio dalyviai.  Šiuo metu, pasak V. Vaitiekūnaitės, jau yra 200 užsiregistravusių savanorių, iš kurių apie 20 sutinka apgyvendinti pabėgėlius.

Politikai klausys rinkėjų

Solidarumo renginyje dalyvavo ir Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai. Kai kurie jų sakė norintys geriau suprasti, koks Lietuvos žmonių požiūris ne tik į nuo karo bėgančius ir prieglobsčio ieškančius žmones, bet į imigraciją ir imigrantus apskritai.

Davidas iš Gruzijos, dirbantis ir gyvenantis Lietuvoje, į renginį atėjo išreikšti paramos pabėgėliams ir pažiūrėti, ar daug žmonių Lietuvoje yra solidarūs: „Šis renginys – tam tikras išbandymas Lietuvai. Jis galėtų pakeisti situaciją Lietuvoje. Pamatyti susirinkusius žmogaus teisių aktyvistus yra gana įprastas dalykas, bet man buvo įdomu, ar ateis Lietuvos politikai, Seimo nariai. Žinau, kad Lietuvos Prezidentė yra gana teigiamai nusiteikusi, bet įdomu ir partijų pozicija“.

Davido požiūriu, spręsdami kaip padėti pabėgėliams politikai reaguos į žmonių nuomonę, todėl tokios visuomeninės iniciatyvos svarbios. „Pats esu imigrantas, norėčiau, kad imigrantų čia būtų daugiau, jeigu jie galėtų rasti čia saugumą ir truputį laimės sau ir savo šeimoms. Matome vaizdus per televiziją. Kas turi vaikų, supranta, ką reiškia vaikams augti kare, ir suvokia, kad yra žemėje vietų, kur juos galima būtų priimti ir leisti kurti savo gyvenimą“.

Davido įsitikinimu, dauguma ES žmonių yra už žmogaus teises ir demokratines vertybes. „Nežinau, kodėl politikai iki šiol nepriėmė sprendimo perkelti daugiau pabėgėlių, to reikėtų klausti politikų, gal jie mano, jog jų rinkėjai neparems tokio sprendimo ir jų neperrinks. Man atrodo, tik maža žmonių dalis ES pasisako prieš imigraciją ir aiškina savo nepritarimą tuo, kad bijo prarasti savo vertybes ir savo kultūrą. Atvirai sakant, man tai keistai skamba, gal net jie patys supranta, kad tai nėra tiesa.“

Akcijoje sutikome  socialdemokratus Giedrę Purvaneckienę, Algirdą Sysą ir  liberalą Algį Čapliką.

[peg-image src=“http://lh3.googleusercontent.com/-5kHDAlSr5JI/VfaK5sPYB_I/AAAAAAAAAgo/DQT4LbO0pp4/s144-o/G.%252520Purvaneckien%2525C4%252597%25252C%252520A.%252520Sysas%252520ir%252520A.%252520%2525C4%25258Caplikas.JPG“ href=“https://picasaweb.google.com/115795536838592631999/LietuvaSakoSveikiAtvyke#6194291061227522034″ caption=“G. Purvaneckienė, A. Sysas ir A. Čaplikas“ type=“image“ alt=“G. Purvaneckienė, A. Sysas ir A. Čaplikas“ image_size=“3227×3242″ ]

Renginio „Lietuva sako: SVEIKI ATVYKĘ“ socialiniame tinklalapyje „Facebook“ užsiregistravo daugiau nei 800 žmonių, tačiau aikštėje susirinkusiųjų  buvo mažiau – iš pradžių kelios dešimtys, vėliau – kiek daugiau nei šimtas.  Susirinkusiuosius filmavo ir kalbino ne tik Lietuvos, bet ir užsienio žurnalistai.

Atvykę į akciją „Lietuva sako: SVEIKI ATVYKĘ“ iš balto popieriaus lapų lankstė simbolinius laivelius.

[peg-image src=“http://lh3.googleusercontent.com/-4OK1v-uacJo/VfaKwR1NEvI/AAAAAAAAAgg/UR0LnWrQctw/s144-o/Akcijos%252520dalyviai%252520lanksto%252520simbolinius%252520laivelius.“ href=“https://picasaweb.google.com/115795536838592631999/LietuvaSakoSveikiAtvyke#6194290899519607538″ caption=“Akcijos dalyviai lanksto simbolinius laivelius“ type=“image“ alt=“Akcijos dalyviai lanksto simbolinius laivelius“ image_size=“3847×3215″ ]

Jauna vilnietė Kristina: „Lankstome laivelius kaip vilties simbolį. Nesinori, kad jie būtų simbolis to, kas dabar vyksta Viduržemio jūroje. Norime parodyti, kad laukiame atvykstant tų žmonių, kurie, deja, nebegali gyventi savo namuose, nes ten vyksta karas. Žmonės nori išsaugoti savo vaikus. Mes jau esame tvirta šalis, taip pat ir ekonomiškai, jau ir mes galime kitiems padėti, tai labai smagu – tą ir norime šiandien parodyti. Kadangi yra daug negatyvių ir baimės kupinų nuomonių šia tema, tai norime parodyti, kad jos neatspindi visų žmonių nuomonės“.

Per valandą, akcijos metu buvo išlankstyta 350 laivelių. Akciją dalyviai užbaigė tylos minute už tuos, kurie nepasiekė Europos krantų, bei  plojimais už tuos, kurie  pasveikino visus atvykstančius į Lietuvą.

[peg-image src=“http://lh3.googleusercontent.com/-abP7SZwaJtQ/VfaLzHYwlCI/AAAAAAAAAhY/7cBDS34mWl8/s144-o/simboliniai%252520popieriniai%252520laiveliai.JPG“ href=“https://picasaweb.google.com/115795536838592631999/LietuvaSakoSveikiAtvyke#6194292047767180322″ caption=“Simboliniai popieriniai laiveliai“ type=“image“ alt=“Simboliniai popieriniai laiveliai“ image_size=“4912×3264″ ]

Seimo Europos reikalų komitetas rugsėjo 11 d.  pritarė, kad Lietuva per 2016–2017 metus priims 1105 pabėgėlius iš Irako, Sirijos ir Eritrėjos. Integraciją pabėgėliai pradės Pabėgėlių priėmimo centre Rūkloje. Ji centre trunka 8 mėnesius. Vėliau pabėgėliai integraciją tęs kitų Lietuvos savivaldybių teritorijose.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė kreipėsi į kiekvienos savivaldybės merą prašydama prisidėti prie solidarumo ir teisingo atsakomybės pasidalijimo tarp Europos Sąjungos valstybių narių priimant pabėgėlius. Šiuo metu paramos integracijai laikotarpiu savivaldybės teritorijose pabėgėlius kuruoja nevyriausybinės organizacijos „Caritas“ bei Raudonasis Kryžius.  Privalomo skirstymo ar kvotų savivaldybėms nenumatoma.  Savivaldybės gali prisidėti sprendžiant pabėgėlių apgyvendinimo klausimą pačios siūlydamos turimus savivaldybių būstus arba suteikdamos informaciją apie galimybes išsinuomoti būstą jų savivaldybėje. Savivaldybės teritorijoje integracijos laikotarpiu pabėgėliams mokama mėnesinė piniginė išmoka būtiniausioms reikmėms: būsto nuomai, komunalinėms paslauoms, maistui transportui ir kt. Savivaldybės teritorijoje prieglobstį gavęs užsienietis dėl darbo gali kreiptis į Darbo biržą, dalyvauti daugelyje aktyvios darbo rinkos politikos priemonių.

Priimti bent po vieną pabėgėlių šeimą kiekvieną parapiją, kiekvieną bažnyčią, kiekvieną vienuolyną ir kiekvieną religinę bendruomenę paragino popiežius Pranciškus.

Nauda Lietuvai

Mohamedas Souley Fofana atvyko į Lietuvą iš Gvinėjos, Lietuvoje gyvena jo šeima. Mohamedo Souley Fofana požiūriu, priėmusi daugiau nuo karo bėgančių žmonių ir imigrantų Lietuva sparčiau vystytųsi: „Tai labai svarbu, nes Lietuva labai maža šalis, trys milijonai žmonių. Aš gyvenu čia ketvirtus metus, dirbu dvejose įmonėse. Jeigu į Lietuvą atvyktų daugiau žmonių, ekonomika augtų, nes atvykę žmonės dirbtų ir padėtų Lietuvai vystytis. Nereikia bijoti užsieniečių. Mes dirbame, mokame mokesčius, todėl yra daugiau lėšų pensijoms, sveikatos apsaugai. Ar žmonių oda juoda, ar geltona, ar balta, ar dar kitokia – visi esame vienodi, esame žmonės. Pabėgėlių priėmimo klausimas labai svarbus, labai svarbu duoti žmonėms galimybę. Delfyje skaičiau, kad vienas verslininkas Klaipėdoje kalba apie darbo vietas pabėgėliams baldų įmonėje. Tai puiki idėja. Tie žmonės atvyks ir dirbs. Mes juk matome, kas darosi jų šalyse“.

Kodėl jie bėga

Jungtinės Tautos prognozuoja, kad šiais ir kitais metais per Viduržemio jūrą ieškodami prieglobsčio Europoje bandys persikelti apie 850 tūkstančių žmonių. Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra (UNHCR) ragina Europos valstybes sustiprinti savo atsaką į Sirijos krizę, užtikrinti prieigą į jų teritorijas, taip pat užtikrinant teisingas ir efektyvias prieglobsčio procedūras ir saugumą žmonėms, besitraukiantiems iš ginkluoto konflikto Sirijoje.

UNHCR duomenimis, šiais metais per Viduržemio jūrą jau persikėlė apie 366 tūkst. žmonių. Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) teigimu, bandydami pasiekti Europą jūroje šiemet žuvo daugiau nei 2600 žmonių, per pastaruosius dvejus metus  – daugiau nei 6 tūkstančiai, keturis kartus daugiau nei nuskendus Titanikui.

Tarptautinių organizacijų duomenimis, 2013 m. pasaulyje buvo daugiau nei 14 milijonų pabėgėlių, kuriuos palikti savo valstybes privertė kariniai kofliktai ir pesekiojimas. Kai kurie konfliktai – ilgalaikiai. Jūros keliu į Europą patenkančių daugumą sudaro Somalio, Afganistano, Eritrėjos ir Sirijos gyventojai. Sirijos pabėgėlių krizė vadinama didžiausia humanitarine krize nuo II Pasaulinio karo laikų.

Nuo 2011 m., kai Sirijoje prasidėjo pilietinis karas, šalį paliko daugiau nei keturi milijonai žmonių, beveik penktadalis Sirijos gyventojų. Dar dvigubai tiek, 8 milijonai sirų, yra namų netekę karo pabėgėliai savo šalies viduje. Daugiausia gyventojų žūsta nuo Sirijos prezidento Bašaro al-Asado režimo bombų ir raketų, prieš gyventojus naudojamas ir cheminis ginklas. Save paskelbusi Islamo valstybe kovotojų grupė ISIS žudo, kankina, nukryžiuoja žmones ir naudoja seksualinę prievartą. Gyventojų kankinimais ir žudynėmis garsėja ir kitos Sirijoje kovojančios grupės, pavyzdžiui, Jabhat al-Nusra. UNHCR duomenimis, milijonai sirų vaikų kenčia nuo traumų ir sutrikimų. Sugriautos mokyklos, ligoninės.

Absoliuti dauguma sirų pabėgėlių, keturi milijonai, yra gavę laikiną prieglobstį kaimyninėse šalyse – Turkijoje, Libane, Jordanijoe ir Irake. Turkija yra priėmusi du milijonus sirų, Libanas, kur gyventojų kiek daugiau nei Lietuvoje, 4,4 milijono, yra suteikęs prieglobstį daugiau kaip milijonui sirų pabėgėlių. Pusė pabėgėlių yra jaunesni nei 17 metų, tai yra, vaikai.  Žmogaus teisių aktyvistai, dirbantys regione, atkreipia dėmesį, kad dalis vaikų-pabėgėlių yra perėję sieną vieni, be suaugusiųjų. Dauguma jų atsiduria gatvėse.

Europos Sąjungai prieglobsčio prašymus yra pateikę 348 540 žmonių. Tai sudaro mažiau nei 10 proc. pabėgėlių iš Sirijos.

Pabėgėliai ar migrantai

Dauguma prieglobsčio Europoje ieškančių žmonių pirmiausiai atvyksta į Graikiją, iš jos per Balkanus keliauja į Vengriją, per ją – į Vokietiją, kuri paskelbė palengvinsianti priėmimo taisykles sirams, į Vokietiją patenkantiems iš kitų Europos Sąjungos šalių.

Vokietija šiemet planuoja gauti 800 tūkstančių prašymų suteikti prieglobstį, tarp jų iš tų žmonių, kurie perplaukė Viduržemio jūrą, taip pat iš tų, kurie šiuo metu yra Balkanų valstybėse, ir tų, kurie į Vokietiją jau yra atvykę anksčiau.

Kai kurių Rytų ir Centrinės Europos šalių Europos Sąjungos narių politikai yra kritikavę siūlymus įvesti šalims privalomas prieglobsčio prašančių žmonių priėmimo kvotas.

Vokietijos kanclerės Angelos Merkel teigimu, Europos Sąjungos valstybės turi sukurti veikiančią pasidalinimo prieglobsčio prašančiais žmonėmis sistemą. Tam pritaria ir Švedijos premjeras Stefanas Lofvenas: „Turime gilią moralinę atsakomybę. Tai žmogiškumas. Turime daryti tai kartu. Europos Sąjungoje yra 28 šalys, mūsų visų atsakomybė ta pati“.

[peg-image src=“http://lh3.googleusercontent.com/-iFwnJUec4Qk/VfaLWP6CpeI/AAAAAAAAAg4/l-lOu8w2SwA/s144-o/plakatas.JPG“ href=“https://picasaweb.google.com/115795536838592631999/LietuvaSakoSveikiAtvyke#6194291551838053858″ caption=“Plakatas“ type=“image“ alt=“Plakatas.“ image_size=“4607×964″ ] [peg-image src=“http://lh3.googleusercontent.com/-dXWdIbzHCl0/VfaLMMVOjxI/AAAAAAAAAgw/AHXwe6CuGO8/s144-o/VO%252520gelb%2525C4%252597kit%252520vaikus.JPG“ href=“https://picasaweb.google.com/115795536838592631999/LietuvaSakoSveikiAtvyke#6194291379079646994″ caption=“VO „Gelbėkit vaikus““ type=“image“ alt=“VO „Gelbėkit vaikus““ image_size=“3646×3144″ ] [peg-image src=“http://lh3.googleusercontent.com/-toaYOHlujNE/VfaLeyJcl7I/AAAAAAAAAhA/__G6IVmlzyY/s144-o/Lietuva%252520sako%252520SVEIKI%252520ATVYK%2525C4%252598.JPG“ href=“https://picasaweb.google.com/115795536838592631999/LietuvaSakoSveikiAtvyke#6194291698468427698″ caption=“Lietuva sako: SVEIKI ATVYKĘ“ type=“image“ alt=“Lietuva sako: SVEIKI ATVYKĘ“ image_size=“4912×3264″ ] [peg-image src=“http://lh3.googleusercontent.com/-lvVtUQWDP68/VfaKmH0w-8I/AAAAAAAAAgY/zS6Houd9O4s/s144-o/Akcijos%252520dalyv%2525C4%252597%252520%2525282%252529.JPG“ href=“https://picasaweb.google.com/115795536838592631999/LietuvaSakoSveikiAtvyke#6194290725034720194″ caption=“Akcijos dalyvė“ type=“image“ alt=“Akcijos dalyvė“ image_size=“2302×3226″ ] [peg-image src=“http://lh3.googleusercontent.com/-kJhx440nNm8/VfaKjD7klfI/AAAAAAAAAgQ/u0CaN8mmVmY/s144-o/Akcijos%252520dalyv%2525C4%252597%252520%2525281%252529.JPG“ href=“https://picasaweb.google.com/115795536838592631999/LietuvaSakoSveikiAtvyke#6194290672449918450″ caption=“Akcijos dalyvė “ type=“image“ alt=“Akcijos dalyvė “ image_size=“1937×3074″ ]

A. Bagočiūnienės nuotraukos

Europos solidarumo su pabėgėliais dieną, rugsėjo dvyliktąją,  Vilniuje Vinco Kudirkos aikštėje  vyko paramos pabėgėliams renginys „Lietuva sako: SVEIKI ATVYKĘ“. Vienos iš renginio organizatorių Vilmos Vaitiekūnaitės teigimu, idėja įjungti Lietuvą į...