Naujausios žinios

Šildydamiesi atliekomis, teršiame pačių kvėpuojamą orą

muge.eu

Nenumaldomai brangstant pragyvenimui, nebeišmanydami, kaip sutaupyti, kai kurie Širvintų rajono gyventojai išrado pigesnį kūrenimo būdą. Ypač kaimų gyventojai savo namų apšildymui vis dažniau pradėjo naudoti įvairias baldų gamybos atliekas bei šiukšles. Į redakciją paskambinusi kaimo gyventoja guodėsi turinti kūdikį, tačiau į lauką jį išveža bei kambarius vėdina tik tuomet, kai iš kaimynų kaminų nerūksta dūmai. „Pradžioje iš kamino veržiasi juodi dūmai, todėl manau, kad įkurimui kaimynai naudoja senas padangas ar kokias kitas greit įsidegančias atliekas, vėliau dūmai tampa šviesesni, bet užtat tokie tankūs ir su ne itin geru kvapu. Kad jie naudoja baldų gamybos klijuotų drožlių plokščių baldų dalis esu kone tikra, nes esu mačiusi, kaip sunkvežimis iškrauna tokias įvairias atliekas kaimynams kieme. Kaime kalbama, kad atliekos atkeliauja iš Širvintų rajone veikiančios baldų gamyklos. Nors koks skirtumas iš kur jos, svarbiausia, kad kaimynai jas kūrendami savo šildymo krosnyse taip užteršia orą, kad darosi nesaugu išeiti net į kiemą su kūdikiu,“ – telefonu dėstė problemą skaitytoja.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Viešųjų ryšių specialistės Ievos Krikštopaitytės teigimu, medžio drožlių plokščių naudoti namų šildymui bei kūrenimui negalima. Įrenginiuose, kurie nėra pritaikyti atliekų deginimui, yra draudžiama deginti bet kokio tipo atliekas.

„Pastebima, kad dažnai deginami senų baldų likučiai arba medžio drožlių plokščių atraižos (statistikos, kiek ir kokių atliekų sukūrenta nėra, nes tai nėra privaloma). Tačiau paprastose krosnyse ar buitiniuose katiluose, kurie įprastai naudojami individualiuose namuose, galima deginti tik malkas, briketus, anglį, durpes ar kitą kurą, kuris atitinka kurui keliamus reikalavimus,“ – paaiškino Aplinkos apsaugos departamento atstovė.

Šildantys namus ir kūrendami baldų gamybos atliekas, gyventojai teršia aplinkos orą. Oras, kuriuo kvėpuojame yra mūsų visų sveikatos pagrindas. Žmogus vidutiniškai įkvepia 21 600 kartų per dieną. Per minutę įkvepiame vidutiniškai 7–12 litrų oro, o fizinio aktyvumo metu net iki 50 litrų. Maži vaikai per minutę įkvepia du kartus daugiau oro, tenkančio vienam kilogramui kūno svorio, negu suaugusieji, todėl oro taršos pasekmės vaikų organizmui yra sunkesnės. Užterštas oras sunkina kvėpavimą, gali sukelti kvėpavimo takų ligas ir netgi plaučių vėžį.

Piliečiai, pastebėję oro teršėjų veiksmus, turėtų nufotografuoti kaimynų kiemuose iškrautas baldų gamybos atliekas, tuomet raštu kreiptis į Savivaldybės Viešosios tvarkos ir aplinkosaugos skyrių, jį užregistravę pirmame langelyje. Prašymai, išskyrus prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar Tarnybos interesų, galima atsakyti tą pačią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo Tarnyboje dienos. Todėl tikėtina, kad turėdami raštišką prašymą, atsakingi Savivaldybės darbuotojai nuvyks pas galimus oro teršėjus, tai yra pas nurodytus pažeidėjus bei priims sprendimą dėl tolesnių veiksmų.

Pranešti apie pastebėtą aplinkosauginį pažeidimą dar galima bendruoju pagalbos telefonu 112 arba tiesiogiai Aplinkos apsaugos departamentui telefonu (8 5) 273 2995.

Atsakomybę už teršalų išmetimą į aplinkos orą numato 242 Administracinių nusižengimo kodekso (ANK) straipsnis.

1. Teršalų išmetimas į aplinkos orą viršijant leidime nustatytus į atmosferą išmetamo teršalų kiekio normatyvus ar pažeidžiant kitas leidime nustatytas teršalų išmetimo į aplinkos orą sąlygas arba teršalų išmetimas į aplinkos orą pažeidžiant teisės aktuose nustatytus teršalų išmetimo į aplinkos orą aplinkos apsaugos normatyvus ar kitus teršalų išmetimo į aplinkos orą reikalavimus, kai pagal teisės aktus leidimas išmesti į aplinkos orą teršalus nereikalingas, užtraukia baudą asmenims nuo 60 iki 300 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 170 iki 1 170 eurų.

2. Teršalų išmetimas į aplinkos orą be nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal teisės aktus šis leidimas yra reikalingas, užtraukia baudą asmenims nuo 120 iki 580 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 1 450 eurų.

3. Šio straipsnio 1, 2 dalyse numatyti administraciniai nusižengimai, padaryti pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo 270 iki 1 200 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 500 šimtų iki 3 000 tūkstančių eurų. 4. Išmetamų į aplinkos orą teršalų apskaitos ir ataskaitų teikimo reikalavimų nevykdymas, išskyrus šio kodekso 236 straipsnyje nurodytas veikas, užtraukia baudą asmenims nuo 60 iki 120 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 300 eurų.

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*