Šilumininkai ieško pažeidėjų
Straipsnis buvo išspausdintas kovo 28 d. laikraščio „Širvis“ 12-ame šių metų numeryje.
Pastaruoju metu Širvintų miesto daugiabučiuose lankosi UAB „Širvintų šiluma“ kontrolieriai, suskaičiuoja radiatorių kiekį kiekviename kambaryje, surašo patikrinimo aktą ir paprašo pasirašyti akte. Paklausus, kokiu tikslu atliekamas patikrinimas, atsakymas toks: nežinau, gal dėl pažeidėjų nustatymo, gal dėl radiatorių keitimo, gal dėl renovacijos ir pan. Žmogus pasirašo akte „Taip“ ir nesuprasdamas už ką ir dėl ko.
Ne vienam kilo įvairiausi pamąstymai, įtarinėjimai, abejonės. O gal nieko nuostabaus, juk taip jau įprasta – nebūtina širvintiškiams visa žinoti. Jeigu Savivaldybės vadovai sugebėjo net nuo Rajono tarybos narių (gal tik nuo opozicijos) nuslėpti apie planuojamą atliekų rūšiavimo, apdorojimo, mišinių gamybos ir sandėliavimo veiklą rajone, tai čia tik radiatoriai, o gyventojai tik mažos pilkos pelytės, kurias galima lengvai išpurkšti. Per dešimtmečius tokio patikrinimo dar nebuvo, o nesąžiningi daugiabučių gyventojai, pasididinę radiatorių kiekį butuose, pažeidžia nustatytą normą. Ne vienas jų gauna kompensacijas už šilumą ir karštą vandenį, nors patys mėgaujasi papildoma šiluma, už ją nemokėdami. Tik kažin, ar po patikrinimo bus padarytos rimtos išvados, ar pažeidimams pašalinti bus imtasi griežtų priemonių, t. y. įpareigoti pažeidėjus, teisės aktų numatyta tvarka, įteisinti padidintą galingumą ir apmokėti už didesnį šilumos kiekį, arba nuimti papildomus radiatorius. Palauksim ir pamatysim, ar ir toliau vagiantys šilumą ramiai trins rankas ir šildysis kitų sąskaita, atidarydami butų langus nuo per didelės šilumos. O gal taip ir liks, juk patikrinimo tikslo gyventojai nežino. Nežino ne tik šito. Štai vieną dieną prasidėjo geodeziniai žemės matavimai prie daugiabučių namų. Sukalami žymekliai. Gyventojams pasiteiravus, kas ruošiamasi daryti, atsakymas tas pats – nežinau (tarnybinė paslaptis). Šilumos sąskaitose atsiranda nauji mokesčiai. Jau kurį laiką atsiradęs karšto vandens skaitiklio aptarnavimo mokestis sukelia pagrįstą pyktį. Jei vieną kartą per penkerius metus pakeičiamas skaitiklis, tai tuo metu vartotojas turėtų ir sumokėti už aptarnavimą, o ne kas mėnesį. Labai įdomu, kiek dar naujų mokesčių bus prigalvota už nieką? Belieka laukti mokesčio už orą.
Apie daugiabučių šildymą gal jau net neverta kalbėti. Vis tiek niekas nepasikeis. Prasidėjus šildymui, nuo spalio mėnesio iki pat vasario buvo tikrai šilta, tik natimis truputį žemesnė minusinė temperatūra. O kokios kosminės sąskaitos buvo už spalio, lapkričio, gruodžio ir sausio mėnesius. Daugumos namų langai praverti, žmonės dejuoja, kad per daug šildoma, bet tyli, kenčia, nes žino, kad nuo skundimosi niekas nepasikeis. Paskambinus į šilumos ūkį, atsakymas vienas – mes šilumos nereguliuojam. Ji reguliuojama automatiškai, valdoma šildymo sistemos. Tačiau kiekviename name yra įrengti šilumos punktai, kuriuose nustatomas šilumos kiekis į butus (namą), pačių UAB „Širvintų šiluma“ darbuotojų. Kaip nori, taip reguliuoja, žinoma, kad būtų sunaudota kiek galima daugiau šilumos. Pasiteiravus UAB „Širvintų šiluma“ dėl šilumos kiekio sumažinimo, reikia pateiti visus duomenis apie skambinantį asmenį: pavardę, vardą, namo, buto numerį, telefono numerį, to betrūko, kad pareikalautų asmens kodo. Europos Komisijos dar 2004 m. priimtoje direktyvoje nurodyta, kad šiluma, kaip ir kiekviena prekė, turi būti skaičiuojama šilumos apskaitos prietaisais individualiai kiekvienam vartotojui, o ne kvadratiniais metrais pagal kažkokias mįslingas paskirstymo metodikas, kurių niekas, išskyrus šilumininkus, negali suprasti. Jokios namų renovacijos nesumažins kainų ir neprivers skolininkų laiku sumokėti už paslaugas, kol kiekvienas butas neturės individualios apskaitos. Šis darbas dar 2007 m. priimtame šilumos ūkio įstatyme turėjo būti atliktas prieš daug metų. Deja, užkrauti būtus ir nebūtus mokesčius lengviausiai ant sąžiningai mokančių už paslaugas. Šilumininkams gi belieka tik semti pelną, apie kurio sumažinimą nei Lietuvos Vyriausybė, nei rajono savivaldybė net neužsimena. Vartotojas ima tiek šilumos, kiek jam tiekiama. Yra daug išteklių (galimybių), būdų, priemonių šilumos sumažinimui. Energetikos ministerijos išplatintuose pranešimuose teigiama, kad sąskaitas už šildymą galima sumažinti bent 15 proc. Juk įmanoma nustatyti tokį šilumos režimą, kad nakties metu į radiatorius būtų tiekiama mažiau šilumos, tada būtų žemesnė ir karšto vandens temperatūra. Dabar gi Širvintose vasario mėnesį naktimis neįmanoma buvo prisiliesti prie karščiausių radiatorių, galėjai nusideginti. Gal dėl tokio beprotiškai didelio šildymo pačiame ūkyje įvyko gedimai, kad radiatoriai nebešilo.
Betvarkė šildant ir namų laiptines. Kai kuriuose namuose, kuriuose gyventojai nesusimažino radiatorių, jų skaičius labai didelis. Pavyzdžiui, vieno namo laiptinėje yra net 31 radiatoriaus sekcija. Kito namo laiptinėje kažkokie dar prieštvaninio laikotarpio įspūdingo kiekio radiatoriai. Jų šildymas nesumažinamas, nors tai padaryti visai nesudėtinga – kiekvieno namo rūsyje prisukti šilumos daviklius. Atkreipkite dėmesį į daugiabučių rūsių langelių užsandarinimą: vienur užkimšti skudurais, kitur išmušti stiklai, kai kur paliktos didžiulės angos valkataujančioms katėms patekti į rūsį. Pro tokius neužsandarintus langus šaldomas namas, šiluma veržiasi į lauką, šilumininkams tai tik į naudą, jiems tai neša pelną, tiekiant kuo daugiau šilumos ,už kurią moka namo gyventojai. Ir dar viena problema – viduriniuose butuose gyvenantys žmonės dūsta nuo karščio, kraštutiniai butai šąla, nors moka vienodai. Tam reikia įrengti šilumos balansavimo įrangą, tačiau šilumininkai turbūt pasakytų – tai baltos kumelės sapnas. Negalima nutylėti ir apie tai, kad kai kuriuose namuose tam, kad galima būtų vartoti karštą vandenį, virtuvėje reikia nuleisti kelis kibirus vandens, kol atiteka šiltas. Todėl vieni įsirengia vandens šildymo boilerius, kiti indus plauna vonioje, treti vandenį šildo dujomis. Apie tai informuojami besilankantys kontrolieriai, tačiau jie tik pagūščioja pečiais. Beje, kam tie tikrintojai landžioja po butus vos ne kas mėnesį, gal pritrūksta darbo ar vaidina dirbančius. Juk gyventojai kas mėnesį šilumos ūkiui pateikia skaitiklių rodmenis ir mato, kas laiku nesumoka, kas visai nemoka ištisus metus. Tad pas pažeidėjus lai ir lankosi, lai taiko jiems poveikio priemones. Įdomu būtų sužinoti, kiek tokių tikrinimų metu buvo nustatyta vagiančių vandenį, kaip jie buvo nubausti, ar tik užglaistoma kitais būdais. Ar buvo nors kartą kreiptąsi į teismą dėl iškeldinimo tų asmenų, kurie nemoka už šildymą ir vandenį. O kam vargti su teismais, jei už tokius viską sumoka sąžiningieji.
Daugybės savo pareigų nevykdė ir daugiabučių namų administratorius (UAB Širvintų komunalinis ūkis), tad dabar, sujungus šias dvi įmones, visos šios išsakytos problemos turi būti sprendžiamos efektyviau. Šilumos ūkis pavaldus Savivaldybei, tačiau neatmetama, kad ir jai tinka, kai gyventojai suvartoja kuo daugiau šilumos, nors jiems tokio kiekio ir nereikia. Šilumininkai ir Savivaldybė deklaruoja šilumos energijos taupumą ir „pudrina“ žmonėms smegenis, kad tam reikia modernizuoti namus, o jie ir toliau kels kainas už šildymą, tačiau visų pirma reikia modernizuoti patį šilumos ūkį.
Pasyvus rajono savivaldybės požiūris į tokią gyventojams svarbią sritį, kai už šildymą reikia atiduoti vos ne pusę atlyginimo, stebina. Savivaldybė galėtų reguliuoti šilumos ūkio pelno dydį, reguliariai atlikti jų veiklos patikrinimą. Patiems šilumos tiekėjams reikia rengti susitikimus su gyventojais išklausyti jų pastabas, reikalavimus ir nedelsiant šalinti defektus.
Šilumos vartotojas Ž. Rudalevičius
Širvintų šilumos ūkis pamažu virsta diktatoriumi, savo nuožiūra keičia sutartis, įveda naujus mokesčius, keičia skaičiavimo tvarką, net nepasivargindamas informuoti bent jau spaudoje. Aišku, kam gi rūpi vergų nuomonė. O mes norėtume žinoti apie atliekamus darbus, apie pelnus ir net apie atlyginimų dydžius ir jokia čia komercinė paslaptis. Jeigu jau mes prie jų pririšti trumpu pavadėliu, taigi, tiekėjo rinktis negalim, tai bent jam išsamią informaciją, kaip monopolininkas naudoja mūsų pinigus, turime teisę gauti. Nes esu girdėjusi, kad šilumininkai ir miesto šventes yra rėmę…
Gal ir rėmė…, bet kas trukdo sukurti namo bendrovę ir atsisakyti administravimo Širvintų šiluma ir reguliuotis patiems šilumą name ir mokėti tik pagal skaitiklio parodymus.
Iš karto matyti, kad p. Vytas ne daugiabutyje gyvena. Tai padaryti labai sunku dėl skirtingų gyventojų požiūrio , čia gi laisvanoriškai, o ne per prievartą. Be to garantuotos kliūtys iš savivaldybės ir šilumininkų. Buvo norinčių atsijungti visą namą, nedidelį, nuo centralizuoto šildymo sistemos, tai buvo sudaroma labai daug kliūčių ir , berods, nepavyko, nes vieną gyventoją perkalbėjo. O kito administratoriaus paprasčiausiai nėra, taigi, jokios konkurencijos. O kur nėr konkurencijos, ten ir savivalė.