Pasidalink per Facebook!

Karantinas yra tikras iššūkis atrasti būdų, kaip pakalbinti žmones, aprašyti jų darbus, pagarsinti jų pasiekimus. Ypatingai smagu, kai į pagalbą ateina skaitytojai. Jei ne Vytautas Oškinis, kilęs iš Musninkų krašto, baigęs buvusią Širvintų 2-ąją vidurinę mokyklą, net nesumotume, kad jo sūnus, žinomas kaip fleitininkas, Vytautas Oškinis – dokumentinių filmų ir laidų autorius jau kelias laidas yra sukūręs apie Širvintų krašto žmones. Tikriausia tie, kas žiūri Lietuvos ryto televiziją, yra matę dokumentines laidas „Mano vieta“. Viena iš tų laidų apie Juknonių kaime įkurtą bityną „Api-Harmonia“ Lietuvos radijo ir televizijos komisijos surengtame konkurse ,,Pragiedruliai“ šiemet, balandžio 22 d., apdovanota kaip geriausia televizijos socialinių vertybių laida.

Kviečiu „Širvio“ skaitytojus susipažinti su jaunu dokumentinių filmų kūrėju Vytautu Oškiniu.

Kelias į dokumentinio kino pasaulį

Gimęs ir augęs kūrybingoje Vytauto Oškinio ir Jūratės Landsbergytės šeimoje, Vytautas Oškinis baigė fleitos specialybės magistro studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA). Po poros metų savęs paieškų nutarė įgyvendinti vaikystės svajonę – kurti kiną. Vytautas pamėgino laimę ir įstojo į LMTA Kino ir televizijos katedrą.

„Aš atsigręžiau į savo seną svajonę. Jau nuo pat vaikystės norėjau kurti kiną. Susikaupiau, pasiryžau, pasitariau su šeimos nariais ir visi nusprendėme, kad galime man suteikti šansą. Taip viskas ir prasidėjo – įstojau į kino režisūros magistrą, – pasakoja Vytautas Oškinis. – Sulaukiau labai daug palaikymo iš savo šeimos narių ir esu dėl to labai laimingas.“

Jaunasis menininkas pripažįsta, kad reikėjo drąsos pasirinkti kino kelią. Tokio pobūdžio kūryba ir darbas su komanda buvo nežinoma teritorija. Tačiau procesas, rezultatai ir, galiausiai, gaunamas dėmesys, kaip sako režisierius, atperka patiriamus iššūkius.

Paklaustas, kas jį žavi dokumentiniame kine, Vytautas Oškinis teigia: „Dokumentinio kino yra labai įvairaus ir įdomaus. Jis gali sau leisti daugiau laisvės nei vaidybinis kinas. Vaidybiniame kine yra daugiau taisyklių, kurių reikia paisyti, kūrybinės komandos ir finansai paprastai žymiai didesni, negu dokumentikoje, ir tai dažnai varžo kūrėjų laisvę. Mane labiausia traukia tie dokumentiniai filmai, kuriuose atskleidžiamas žmogaus vidus, kur galiu pamatyti nuoširdžius žmonių santykius, tikrą žmogų. Ir tai gali būti irgi įvairiai padaryta, ir su tuo gali būti susijusios įvairios temos: istorinės, socialinės ir kitos. Bet svarbiausias dalykas – kad sklistų nuoširdumas iš ekrano.“

Jaunasis režisierius jau bebaigiąs savo studijas ir per dvejus metus į dokumentinio kino pasaulį įžengė su trumpametražiais filmais „Nuožmūs dievai“ ir „Komisija“.

2018 m. Europos šalių kino forume SCANORAMA įvyko filmo „Nuožmūs dievai“ premjera. Jo pagrindinis herojus – obojininkas Linas, režisieriaus bičiulis. Filme matome, kaip muzikantas kaitrią pavasario dieną keliauja į orkestro repeticiją, o vėliau po geležinkelio tiltu geria alų Naujininkuose. Oškinio pasakojimo ašis – santykis tarp dviejų, regis, nesuderinamų pasaulių̨: aukštojo meno ir nuožmaus pavojingo rajono.

2019 m. Vilniaus dokumentinių filmų festivalio bei 2020 m. Vilniaus tarptautinio trumpųjų filmų festivalio konkursinėse programose pasirodė Vytauto filmas „Komisija“. Šiame filme iš arčiau susipažįstame su lietuvių kalbos sergėtojais – Valstybine lietuvių kalbos komisija. Kinas nufilmuotas jų posėdžio metu ir suteikia unikalią progą pabūti legendomis bei anekdotais apipintoje erdvėje.

Sėkmė konkurse

Aštuonioliktą kartą Lietuvos radijo ir televizijos komisija surengė konkursą ,,Pragiedruliai“, skatinantį kūrėjus pateikti klausytojams ir žiūrovams kokybiškas, aktualias, originalias programas. Šį kartą tradiciniam įvertinimui buvo pateiktos radijo, televizijos, interneto laidos, sukurtos ir pirmą kartą transliuotos 2019 metais. Šiame konkurse V. Oškinis su savo kolegomis pateikė dokumentinių laidų ciklo „Mano vieta“ pasakojimą apie Aušrinės Raudoniūtės Juknonių kaime įkurtą bityną „Api-Harmonia“, kuris nugalėjo „Geriausios socialinių vertybių laidos“ kategorijoje. Konkursui pateiktas laidas komisijos nariai vertino pagal jų aktualumą, išliekamąją ir meninę vertę, originalumą, poveikį ugdant kultūrines, bendražmogiškąsias, pilietines ir estetines vertybes bei darbo profesionalumą ir kūrybiškumą. 2020 metais konkursui iš viso buvo pateiktos 135 laidos.

Kaip pasakojo vienas laidos autorių Vytautas Oškinis, šios dokumentinės laidos, pasakojančios apie žmones, išsikrausčiusius iš miesto gyventi į kaimą, nėra susijusios su jo studijomis. Tai veikla profesiniams įgūdžiams tobulinti ir, žinoma, šiek tiek užsidirbti.

„Su savo bičiuliais – kūrybiniais partneriais – jau antrus metus iš eilės kažką tokio panašaus darome. 2019 metais nusprendėme kurti laidų ciklą apie žmones, kurie iš miesto išvažiavo į kaimą. Filmavome vasarą. Buvo ir bitininkė Aušrinė, ir daug kitų herojų. Trys jų yra iš Širvintų rajono: Aušrinė Raudoniūtė iš Juknonių kaimo, „Vikingų kaimo“ įkūrėjai Judita ir Mindaugas Korsakai iš Družų bei kanapių ūkio „Strazdų žaliasis auksas“ savininkai Titas ir Eglė Vertelkos iš Strazdų kaimo“, – pasakoja jaunasis režisierius.

Kūrybinė komanda iš VšĮ „Vilniaus medijos“ jau ne pirmą kartą yra apdovanojama „Pragiedrulių“ konkurse. Tačiau Vytautui Oškiniui toks kartas yra pirmas – tai malonus įvertinimas bebaigiant kino režisūros magistro studijas.

„Tokios laidos nufilmavimui paprastai turime tik vieną dieną. Atvažiuojam, pabendraujam ir filmuojam, o kuriant dokumentinį filmą daugiau laiko praleidžiame su herojumi. Kuriant „Mano vietą“ mums sekėsi sutikti labai įdomius žmones“, – filmavimo detales aiškino režisierius V. Oškinis.

Tuo metu, kai ieškojo herojų, Vytautas sulaukė daug rekomendacijų apie ypatingus Širvintų rajone gyvenančius žmones. Todėl ir pasirinko mūsų rajoną. Ir dabar režisierius su komanda planuoja dalyvauti LRT laidų konkurse su ta pačia laida ir, jei laimės, vėl grįš į Širvintų rajoną kurti laidų apie įdomias mūsų krašto asmenybes.

Gyvenimas yra kupinas prasmingos veiklos

Didelę savo gyvenimo dalį Vytautas groja fleita. Kaip teigia menininkas, kai kada sekdavosi. Muzikuodavo ir dabar muzikuoja su savo mama Jūrate Landsbergyte. Ir šiuo metu numatyti koncertai, jei tik koronaviruso pandemija nesutrukdys. 2019 m. rudenį V. Oškinis su mama koncertavo Ukrainoje, Černovicų mieste, o šiais metais vėl yra kviečiami į gastroles po Ukrainą. Taip pat numatyti koncertai Vilniaus ir Kauno filharmonijose.

Vienas iš Vytauto Oškinio gyvenimo atradimų – savanorystė

„Prieš kelerius metus atradau savanoriavimą veiklose su vaikais. Iš pradžių buvo „Atgajos“ stovyklos, o praėjusią vasarą pasirinkau „Keliaujančias architektūros dirbtuves“, nes jų idėja man pasirodė labai reikalinga. „Dirbtuvės“ pasirenka miestelius, kurie yra periferijose, apleisti, ištuštėję. Į juos atvyksta savanorių komanda ir su miestelio vaikais per savaitę stato kokį nors objektą. Stengiamės įjungti ir miestelio bendruomenę, ir seniūnaičius, ir tėvus. Praėjusią vasarą savanoriavau Rudiliuose, Kupiškio rajone.“

Vytautas Oškinis kartu su savanoriais vis dar palaiko ryčius su Rudilių vaikais, juos aplankė pasibaigus projektui, o neseniai ir nuotoliniu būdu pasikalbėjo, teiravosi, kaip jie laikosi, kaip gyvena.

„Stengiamės išlaikyti ryšį. Aš ir visi mano kolegos savanoriai matome prasmę šioje veikloje – būti su vaikais ir palaikyti ryšį.“

Jaunasis režisierius prisipažįsta, kad mėgsta keliauti, judėti, vaikščioti, bendrauti su draugais. Žinoma, kinas irgi jo pomėgis, nors pasitaiko, kad per darbus būna sunku jam rasti laiko.

„Su kinu mano gyvenimas labai susijęs, ir nemažai žiūriu filmų, ir mano draugų ratas susijęs su kinu“, – atvirauja jaunuolis.

Jau kuria ateities planus

Vytautas Oškinis šiemet jau planuoja baigti kino ir televizijos režisūros studijas. Jo baigiamasis darbas – dokumentinis filmas apie lietuvių kilmės filosofą Alphonso Lingis.

„Alphonso gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose, jam jau 86 metai. Lingis yra gerai žinomas pasaulyje tiems, kas domisi šiuolaikine filosofija. Mums pavyko jį nufilmuoti prieš pat uždarant sienas“, – džiaugiasi Vytautas.

Jaunam režisieriui paliko įspūdį filosofo asmenybė.

„Įspūdinga asmenybė. Savitas, netipiškas žmogus. Galima būtų daug papasakoti, bet norėčiau pabrėžti kelis svarbius dalykus: be galo šiltas, visus priimantis, besidžiaugiantis gyvenimu, gamta, sutiktais žmonėmis, gyvūnais ir pokalbiais žmogus, pats turi didelį sodą ir augina daug paukščių. Atrodo spinduliuojantis meile, atjauta. Iš kitos pusės – nėra ištižėlis, turi gerą humoro jausmą, kartais net ir aštrų, juodą. Linkęs į nuotykius,– dalinasi filmavimo įspūdžiais V. Oškinis. – Su filosofu ir mes patyrėme nuotykių. Daugiau nei tūkstantį mylių važiavome automobiliu į New Orleans miestą. Ir nors jis yra garbaus amžiaus, tačiau nesiskundė niekuo, mėgavosi kiekviena akimirka. Filosofas yra nuotykių ieškotojas pačia geriausia prasme“.

Rugpjūčio 20 d. vyks oficiali LMTA studentų darbų peržiūra, jų tarpe ir Vytauto filmo premjera.

Jaunajam režisieriui šiame kely padeda jo darbo vadovas, žymus Lietuvoje dokumentinių filmų kūrėjas Audrius Stonys. Taip pat filmą kurti padeda ir savo patarimais prisideda LMTA Kino ir televizijos katedros vadovai, dėstytojai, koordinatoriai. Be to, Vytautas dirba ne vienas. Į Ameriką vyko su operatoriumi Pauliumi Stoniu ir garso režisieriumi Laurynu Kamarausku.

Režisierius skuba baigti savo studijas ir nori stotis ant kojų, siekia į dokumentinio kino pasaulį įspausti savąją pėdą. „Iš tikrųjų ieškosiu darbų, kam aš galėčiau būti reikalingas. Norėčiau kurti ne tik dokumentinį kiną, bet ir dokumentines laidas“, – dalinasi kūrėjas. Šiuo metu viltingai į ateitį žvelgia jaunasis režisierius Vytautas Oškinis.

Nuotraukos iš Vytauto Oškinio feisbuko paskyros

Karantinas yra tikras iššūkis atrasti būdų, kaip pakalbinti žmones, aprašyti jų darbus, pagarsinti jų pasiekimus. Ypatingai smagu, kai į pagalbą ateina skaitytojai. Jei ne Vytautas Oškinis, kilęs iš Musninkų krašto,...