Naujausios žinios

Širvintų krašto gerbėja iš Vilniaus rajono

Valda Patinskienė

Straipsnis buvo išspausdintas birželio 27 d. laikraščio „Širvis“ 25-ame šių metų numeryje.

Pasak žinomo televizijos pranešėjo Vytauto Kybarto kai paklausdavo kur jo tėviškė visada atsakydavo: “Gimiau Gelvonų valsčiuje, Bagaslaviškio parapijoje Neveronių kaime“. Tad šiandien lankėmės Gelvonų seniūnijoje Bagaslaviškio parapijoje Neveronių kaime.

Pagal šių laikų reikalavimus yra kaime gatvės pavadinimas ir namo numeris. Nors kaime to nelabai reikia-paklausi kur rasti reikiamą žmogų, pasakai pavardę ir visi parodys. Tačiau klausti nereikėjo – žinojome adresą ir tiesiai atvykome į Vladislavos ir Kazimiero Visackų kiemą. Gryčion (kaip namus vadina Kazimieras) neskubėjom labai įdomu buvo pasižvalgyti po sumaniai ir įdomiai sutvarkytą kiemą, apžiūrėti Vladislavos išpuoselėtą darželį. O Vladislava, pasirodo, nevietinė. Gimusi Šalčininkų rajone.  Kai vienuolikametė neteko tėtės su mama ir sesute persikėlė gyventi į sostinę. Čia baigė tuometę lenkų 19-ąją vidurinę mokyklą. Sėkmingai  įstojo ir baigė rusų kalba Vilniaus politechnikumą.  Studijavo laidinio ryšio specialybę ir baigusi tapo ryšininke. O pirmąja darboviete  jaunai specialistei tapo Ryšių ministerija. Ne visoms ryšininkėms taip pasiseka.

Per tuos ryšius Vlada ir vyrą Kazimierą susirado. Tikriau Kazimieras  skambino visai kitai merginai, o pataikė Vladai. Ko tik tas likimas neiškrečia. Per klaidą paskambinęs, norėdamas pamatyti  ir išsiaiškinti su kuo netyčia kalbėjosi ir su šiuo „apsirikimu“ Kazimieras gyvena jau keturiasdešimt penkis metus. O kur dar dviejų metų draugystė? Žodžiu  abu Visackai jau senai  ilgai, laimingai ir  sutartinai gyvena dabar jau Neveronių kaime. Buvo laikas kai jaunavedžiai gyveno Vilniuje, tačiau norėjosi gyventi  ramesnėje vietovėje, o kur geriau rasi jei ne arčiau tėviškės.

Vladislavos gimtinėje iš artimųjų nieko jau nebuvo, reikia važiuoti arčiau vyro gimtinės, nes ir tėvuko sveikata pradėjo šlubuoti. Taip jauna šeima iš sostinės persikraustė į Širvintas. Miestas patiko. Ramu, darbovietė, parduotuvės – viskas netoli. Kazimieras pradėjo dirbti elektros tinkluose, jo šeimai buvo skirtas butas, o Vladislava įsidarbino siuvimo fabrike „Lelija“ buhaltere. Čia ir vaikučių šeima susilaukė. Sūnus Paulius ir duktė Jūratė Širvintose baigė vidurinę mokyklą, studijavo aukštosiose. Šiuo metu Jūratė dirba Vidaus reikalų ministerijoje, tačiau nepamiršta namų. Sūnus arčiau tėvukų – Širvintose, tad su žmona ir šešiamete dukryte Rugile  dažni svečiai Neveronyse. Ypač kaime patinka anūkėlei. Tada jau Vladislava visus darbus dirba tik su Rugile. Randa bendrą kalba Visackienė su Visackaite, turi ką viena kitai papasakoti, parodyti,  jų kalbų vyrai negali klausyti. Tai bendra močiutės ir anūkėlės paslaptis.

Pastaruoju metu Vlada turi daugiau laiko anūkei, sau, saviveiklai. O kai dirbo Gelvonų socialinio darbo organizatore, prieš tai baigusi Utenos kolegiją ir įsigijusi socialinio darbo organizatorės diplomą laiko buvo gerokai mažiau. Svetimi rūpesčiai ir reikalai nepalikdavo abejingos Vlados. Dokumentų pildymas, įvairių prašymų gausybė, neįgaliųjų lankymas, pastovus bendravimas su savo bėdomis nesusitvarkančiais Gelvonų seniūnijos gyventojais buvo kasdienis Vladislavos darbas. Spėdavo visur, padėti stengėsi  visiems kiek tai buvo įmanoma. Šiam darbui atiduota dvylika metų. „Dabar su vyru gyvename sau. Triūsiame savo malonumui sodyboje. Dalyvaujame Gelvonų „Savingės“ saviveikloje, važiuojame su kolektyvu koncertuoti, dalyvaujame apžiūrose. Štai dabar ruošiamės kelionei į Vilnių liepos  6-ąją koncertuosime sostinėje.

„Gyvename tarp Gelvonų ir Bagaslaviškio tai ir dalyvaujame šių gyvenviečių gyvenime. Jau daug metų čia pragyventa, niekur kitur nenorėčiau gyventi. Čia vyro senelių statyti namai, čia tvyro jų aura. Miestas rytais daug praranda negirdėdamas paukštelių čiulbėjimo, neturi galimybės pasivaikščioti kieme per rasotą žolę, pasigrožėti ryte patekančia saule. Tik čia man gera būti. Neveronys, Širvintos mano mylimas kraštas“- šypsodamasi kalbėjo Vladislava, tapusi Širvintų krašto gerbėja.

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*