Pasidalink per Facebook!

Straipsnis buvo išspausdintas  gruodžio 29 d. laikraščio „Širvis“ 50-ame šių metų numeryje

Gražių metinių švenčių reikia ne tik vaikams, taip nutarė Žemės ūkio rūmų atstovai. Todėl besibaigiant gruodžiui, Širvintų krašto ūkininkai buvo pakviesti į kavinę „Lelija“ pabendrauti, pasidalinti patirtimi kaip sekėsi šiais lietingais metais. O ūkininkų susirinko gana gausus būrys. Susirinkusius pasitiko ŽŪR savivaldos organizatorė Karolina Valeišienė, kuruojanti Ukmergės ir Širvintų rajono ūkininkus. (Palyginimui galima pažymėti, jog Širvintų rajone yra 2 400 valdų, o Ukmergės – 2 600 valdų.) Su artėjančiomis Kalėdomis ir Naujaisiais metais susirinkusius pasveikino ŽŪR l.e.p. pirmininkas Sigitas Dimaitis. Linkėjo ūkininkams geros sveikatos, geros patirties, gerų orų ir gerų derlių ateinančiais metais, o, svarbiausia – gera kalba – trumpa kalba – užbaigė sveikinimą ponas Sigitas ir pakvietė ūkininkus Leoną Rutkauską, Liliją Serekpajevienę, Rimantą Darvydą atsiimti padėkų už bendradarbiavimą. O vakaro vedėja Karolina padėkojo susirinkusiems ūkininkams už pagalbą, supratimą ir priminė, jog draugystė tarp rajono žemdirbių ir Žemės ūkio rūmų tik įsibėgėja, ateityje bus įvairių seminarų, susitikimų, vakaronių. „Bendrausime, draugausime šiandien ir ateityje,“ – užbaigė padėką ūkininkams Karolina ir suteikė žodį rajono merei. Šventinį vakarą susirinkusiems buvo sakomi tik geri žodžiai, geri palinkėjimai ir pažadas, kad kitąmet tokį ūkininkų susitikimą organizuos rajono savivaldybė. Merė į kavinę atvyko ne tuščiomis: prie sveikinimo žodžių įteikė didelę, puošnią dėžę – staigmeną. Kas joje, nepasakė, būtina išpakuoti, tik tada paaiškės staigmenos turinys. Įsitaisę prie vaišių stalo, klausydamiesi populiarios muzikos, svečiai buvo maloniai nustebinti iliuzionisto Mykolo Kim pasirodymu. Iš salės pasikvietęs savanorius asistentus, visų akivaizdoje atliko nepaaiškinamus triukus, o jį stebėjusiems neliko nieko kito kaip traukyti pečiais, stebėtis ir ploti.

Tarp širvintiškių ūkininkų pastebėjau nepažįstamą veidą. Pasidomėjau kas, kaip ir kur ūkininkauja. Pasirodo, tai ūkininkas Mindaugas Valeiša viena koja Ukmergės rajone, o kita – Širvintų. Žemė ribojasi ties Krikštėnais. Jaunas, atkaklus, dar besimokydamas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijoje studentas nusprendė išvykti į Ameriką kelis mėnesius padirbėti, įsigyti patirties, užsidirbti. Tie keli mėnesiai virto vos ne ketveriais metais, be to, tas laikas nepraėjo veltui. Grįžus namo, buvo užbaigti mokslai, o noras ūkininkauti tik sustiprėjo. Šiuo metu Mindaugo ūkyje dirba šeši darbininkai. Didžiausias pagalbininkas – Mindaugo tėtis. Tai jo rūpestis prireikus tiekti būtinas dalis technikai, ją sutvarkyti iki pavasario, nes tada diena metus maitina. Pavasarį pasėta, deja, rudenį teko palikti nenuimtą derlių per 100 ha. Nuostolis, bet šiais metais tai ne vien Mindaugo bėda. Liūdėti neleidžia dukros. Devynmetė Kamilė be pagrindinio „darbo“ mokykloje dar dalyvauja dailės užsiėmimuose, lanko krepšinio treniruotes rodydama pavyzdį jaunėlei šešiametei Rugilei. Palinkėjau ūkininkui Mindaugui geresnių, dosnesnių ateinančių metų ir susilaukti sūnaus – padėjėjo ūkio darbuose, kaip tokį padėjėją turi ūkininkas Ąžuolas Jankauskas.

Jaunystėje Ąžuolas nemanė apie jokį ūkininkavimą, buvo kolūkio bitininkas ir tas darbas labai patiko. Tačiau augo dvi dukros Kristina ir Gabrielė. Šeima gyveno vienkiemyje. Mergaitėms labai patiko arkliukai. O kaip tėvai neišpildys dukrelių noro – teko įsigyti, o arkliukai ėda šieną, tad reikėjo pievų. Prireikė jas šienauti, vežti šieną, taip per dukrų hobį Jankauskai tapo ūkininkais. Pradžioje reikėjo tik pievų žirgams, bedirbant galimybės didėjo. Buvo įsigyta nauja žemės ūkio technika, didėjo dirbamos žemės plotai. Vaikystės meilė žirgams jaunėlei Gabrielei nepasimiršo. Ji, baigusi veterinarijos akademiją, tapo veterinare, gaila, veterinarė negrįžo į tėviškę, gydo gyvūnėlius Kaune, o vyresnioji Kristina tapo anglų kalbos mokytoja, šiuo metu dirba stiuardese, tad užsienio kalba labai praverčia.

Dėl dukrų užgaidų Jankauskai tapę ūkininkais, dabar visai to nesigaili. Didžiausias tėvo padėjėjas nuo mažens buvo jaunėlis Rokas. Darbštus berniukas jau vaikystėje sugebėjo dirbti įvairia žemės ūkio technika. Buvo visų kaimynų prisišaukiamas artojas, pievų šienautojas. Pavasariais, dar prieš pamokas, sugebėdavo suarti dirvoną ir spėti į mokyklą. „Dirbdavo ne bet kaip, o labai stropiai, nepalikdavo nė gabaliuko nesuartos žemės, – taip kalbėjo Alina Kiškienė, kasmet kviesdavusi Roką į pagalbą pavasario, rudenio lauko darbus atlikti. – Berniukas užaugo, tapo vyru, daug darbų tėvo ūkyje, tačiau ir dabar niekam neatsisako padėti.“ Gražiai apie jaunąjį ūkininką Roką Jankauską atsiliepė Alina. O vyriausias Jankauskas šypsosi, bepiga jam ūkininkauti, kai turi tokį puikų padėjėją, nors dabar tikriausiai pats Ąžuolas tapo sūnaus padėjėju, nes visus darbus, susijusius su žeme planuoja, skaičiuoja, organizuoja, užsiima gamyba sūnus, o tėčiui belieka ekspeditoriaus darbai. „Sūnui visai neblogai sekasi, – sako Ąžuolas Jankauskas. – Visi vieningai dirbame, administracijoje zuja dvi Jankauskienės: mano žmona Jolanta ir sūnaus žmona Jovita. Va tik šiemet metai žemdirbiams netinkami. Daug derliaus liko nenuimta. Žemės turime ne tik Širvintų, bet ir Vilniaus, Trakų rajonuose. Įsigijome galingos technikos, tad įdirbame apleistus laukus, šaliname krūmus ir iš nenaudojamų plotų žemė tampa dirbama ir derlinga“.

Kalėdos, Nauji metai laisvesnis laikas ūkininkams, tačiau jau kelios dienos po saulėgrįžos, tuoj tuoj ims ilgėti dienos, nepamatysi, kai ir pavasaris čia pat. Tada ir vėl su nauja jėga, naujais planais ir naujomis viltimis išeis darbštuoliai į laukus. Belieka tik palinkėti to paties, ko linkėjo ir Žemės ūkio rūmų l.e. pirmininko pareigas Sigitas Dimaitis: gerų orų, gero derliaus.

Straipsnis buvo išspausdintas  gruodžio 29 d. laikraščio „Širvis“ 50-ame šių metų numeryje Gražių metinių švenčių reikia ne tik vaikams, taip nutarė Žemės ūkio rūmų atstovai. Todėl besibaigiant gruodžiui, Širvintų krašto ūkininkai...