Naujausios žinios

Širvintų miesto pietiniame pakraštyje planuojama atliekų rūšiavimo, apdorojimo, mišinių gamybos ir sandeliavimo (20 000 tonų) veikla. Tęsinys

Jurgis Marcinauskas

Laisvos prieigos nuotrauka

Straipsnis buvo išspausdintas vasario 7 d. laikraščio „Širvis“ 5-ame šių metų numeryje

Tik laiku šalinant priežastis, galime išvengti nepataisomų klaidų

Privalome pasimokyti iš bandymo pradėti „Shevron“ skalūninių dujų išgavimo veiklą Lietuvos vakarinėje dalyje. Tik tvirtai ir griežtai išreikštos, pilietiškos to krašto ŽMONIŲ pozicijos dėka (pagarba Jiems) yra išsaugotas Lietuvos požeminis gėlas vanduo. Paradoksalu, kad šios veiklos atėjimą oficialiai palaikė tuometinė Aplinkos apsaugos ministerija. Nors iš 28 Europos Sąjungos valstybių tik dvi turi didžiulius požeminio gėlo vandens klodus – Lietuva ir, berods, Danija (pataisykite, jei klystu). Kaip galima, turint tokį neįkainojamą turtą, taip nepamatuotai, nepasvertai rizikuoti, vien dėl menkų trumpalaikės naudos trupinių.

Širvintos juk ne Baltarusija, kuri atominę elektrinę stato neatsižvelgdama į Vilnių, į Lietuvos ŽMONIŲ nuogąstavimus. Stato savo valstybės pakraštyje, poveikis aplinkai, pagal juos ir jiems tinkamas, o kad Vilnius čia pat,  jiems nė motais. Juk nesivadovausime jų principais: poveikis Beržės kaimui galimai, preliminariai tinka, o dėl Širvintų miesto – tiek to… Buvo parašyta dvidešimt dienų pagalvoti, nepastebėjo, nesuspėjo – viskas okey…

Mes nesutinkame, mes per prievartą teršalų nevartosime, gyvename neprievartinėje santvarkoje, ten esame buvę, kai galvoti ir reikšti kitokią nuomonę buvo griežtai draudžiama, reikėjo tik vykdyti neklystančių įsakymus. Beje, ir dabar dar yra tokių vietų – Šiaurės Korėjoje, visi vienbalsiai balsuoja ir ritmingai ploja…

Širvintos – miestas, priemiesčiai, – švarus oras, geriamas vanduo iš giluminių gręžinių (mums gali pavydėti Europos, Amerikos milijoninių didmiesčių žmonės, kur geriamas vanduo iš paviršinių telkinių – upių, ežerų), aplinkui miškai, Širvinta su tvenkiniu, pietiniame pakraštyje ilga pamiškė su tekančiu Beržės upeliu, palaukėse ganosi stirnos, net ir paslaptingosios gervės… Visa tai iš tikrųju yra didelė vertybė, juk iš tokios visumos galima semtis sveikatą, ją stiprinti, juk ji brangiausias turtas… Ir še tau, žmogau, kažkas sumąsto ir priverstinai siūlo ŠIRVINTIŠKIAMS visą likusį gyvenimą pastoviai, to nežinant, kvėpuoti visokiais teršalais. (Keli teršalai įvardijami kaip leistina norma, bet juk ir ta norma teršalai, nuo jų netapsim sveikesni, o kur neįvardinti ir kiek jų, kokie tie teršalai). Ar po to čia matytumėm stirnas, ar tuo labiau gerves…

Kad man ir visuomenei būtu aiškiau, kokia yra situacija ir kas bus daroma, prašau Savivaldybę, Aplinkos apsaugos ministeriją, Visuomenės sveikatos tarnybą, kitas ataskingas institucijas (suderinus pagal kompetencijas – kas ką atsako) viešai (per krašto ir kitą žiniasklaidą), aiškiai, paprastai ir suprantamai (bendrine kalba, kad būtų aišku ir specialių chemijos, fizikos, geologijos, medicinos mokslų nestudijavusiems) atsakyti:

  1. Ar Savivaldybė, Rajono taryba (Tarybos svarstymas ,data) iš esmės pritaria visuomenei, kad minėtoje teritorijoje (Beržės-1) nebūtų vykdoma planuojama veikla.
  2. Ar Savivaldybė, Rajono taryba pateiks pasiūlymą šią veiklą vykdyti kitoje, nuošalioje, geriau tinkamoje rajono teritorijoje.
  3. Kokių medžiagų (išvardyti visas) išsiskirtų iš planuojamos vykdyti veiklos (rūšiavimo, sandeliavimo 20 000 tonų (ypač vasarą), dribsnių–mišinių–granulių gamyba ir kita), pagal pateiktas planuojamas tvarkyti medžiagas, jų kiekius ir v i s ą  p a r ą  vykstantį procesą.
  4. Koks kiekis medžiagų išsiskirtų iš planuojamų apimčių ir kokiais būdais (pvz.: garavimo, mikro garavimo, nano garavimo, patenkant į vandenį proceso metu, sandeliuojant ir kitais, pagal esamas mokslines galimybes, nustatomais būdais).
  5. Koks išsiskiriančių medžiagų galimas poveikis (kiekvienos atskirai ir kartu per tam tikrą laikotarpį) suaugusiam žmogui, vaikui, aplinkai, auginamiems augalams, maistui, vaisiams, daržovėms, paviršiniams ir gruntiniams vandenims.
  6. Kiek, kokių medžiagų vėjas (vidutinio stiprumo, vyraujantis) atneš už 100 m (suplanuota kurtis, miesto teritorija), 520–600 m (Širvintėlių kaime gyvenantiems ŽMONĖMS), 600–1 300 metrų (Širvintų mieste gyvenantiems ŽMONĖMS.)
  7. Kiek ir kokių medžiagų sukvėpuotų, gautų su savo daržo, sodo maistu suaugęs žmogus, vaikas per vienerius metus, kiek per 10 metų, ir kaip tai galėtų paveikti sveikatą.
  8. Papildomas klausimas, dėl anksčiau įvykusių faktų – ar yra atlikti tyrimai ir vieša informacija, kiek žmonių patyrė sveikatos negalavimus, kokius negalavimus, vien dėl to, kad nežinodami plastiko mikro garavimo kenksmingų medžiagų poveikio, apkalė plastikinėmis dailylentėmis patalpų vidų.
  1. Ir pabaigai – Ar bus laikomasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų „Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų“ 127 str. „Vandens telkinių a p s a u g o s   z o n o s e  d r a u d ž i a m a“ 3 dalyje „Statyti  p r a m o n ė s  įmones ,cechus“ aiškiai sakoma, kad tokią veiklą planuojančios įmonės įkurimas, vandens telkinių apsaugos zonoje n e g a l i m a s. Vien šis faktas parodo, kad reikalinga parinkti kitą vietą. (Planuojamos veiklos teritorija yra Beržės upelio a p s a u g o s   z o n o j e, šalia miško ne griovys, o teka Beržės u p e l i s.

Gerbiamieji bendrapiliečiai, branginkime ir saugokime mums suteiktą švarią, gamtiškai dar harmoningą aplinką, ir pasistenkime matyti, įvertinti tai, kas mus supa, kur gyvename, kokiais gamtos turtais – gėriais naudojamės. Todėl privalome išsaugoti visa tai, kad galėtume patys gyventi sveikai ir oriai, ir galėtume su pasididžiavimu perduoti ateinančioms kartoms. Galvojant apie ateitį, apie suplanuotą miesto plėtrą, tai pietinis mieto dalies pakraštys, ilga pamiškė, švarus Beržės upelis, puikiausias ruožas norintiems stiprinti sveikatą būnant gamtoje, žiemos metu galima įrengti trasas čiuožti slidėmis, tuo labiau, kad nuo mokyklų tik kelios minutės (už stoties miškelio juk prasideda pievos). Dauguma jau dabar supranta ir vis daugiau žmonių ateityje supras ir norės sveikatą stiprinti, ją išlaikyti natūraliais, gamtos teikiamais būdais. (Geriau pašalinti priežąstis, negu vėliau krepšiais pirkti vaistus…)

Ateityje švarus grynas oras, vanduo iš požeminių vandens klodų, ekologiškas – vietinis maistas, ekologiška, gamtiškai harmoninga aplinka bus labiausiai vertinamos brangenybės pasaulyje. Juk iš čia sveikata. Jau dabar žmonės, atvykę iš milijoninių pasaulio miestų, Lietuvą vadina žaliuoju perlu… Nesugadinkime Jos…

Dauguma aktualius sprendimus, reikalingus darbus darykime atsakingai, nes nuo to ką ir kaip darome dabar, priklauso mūsų dabartis, ateitis ir praeitis (už kelių laiko akimirkų „dabar“ – taps praeitimi, istorija)….

Pagarbiai Jurgis Marcinauskas  (61-03-11 )

Šį raštą ir priedą Nr.1 Priedas Nr.1 Kitų Širvintose gyvenancių Žmonių surinkti faktai,pastebėjimai ,nuomonės,reikalavimai (1) (prisegu atskiru dokumentu) siunčiu:

Žiniasklaidai („Širvintų kraštas“, „Širvis“, „Krašto naujienos“).

Širvintų rajono savivaldybei, Aplinkos apsaugos ministerijai, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui.

 

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*