Naujausios žinios

Širvintų parapijos globos namuose nėra kada liūdėti

Straipsnis buvo išspausdintas  spalio 18 d. laikraščio „Širvis“ 41-ame šių metų numeryje.

Širvintų parapijos globos namai savo veiklą vykdo beveik jau dvidešimt metų. Žmonės čia atvyksta nepažįstami, iš įvairių Lietuvos vietų, daugybės ligų, ar sunkumų kamuojami su savomis istorijomis ir gyvenimais. Dažniausiai jie būna uždari, tylūs, nelinkę ką nors daryti, kitaip sakant, save nusirašę, pikti ant viso pasaulio, nors būna ir išimčių. Bet žiūrėk, savaitė, kita ir visiškai svetimi žmonės tampa savesni, geriau pažįstami, tarsi pradėtos skaityti knygos. Supranti, kad šie žmonės daug ko gyevnime matę ir patyrę, o dabar jų gyvenimo stotelė čia, Širvintose, namuose, kur visiems užtenka šilumos.

O ką gi veikia šie žmonės, kuo jie užsiima, tikriausiai visos dienos pilkos ir nuobodžios, vienodos ir neįdomios: ryte pavalgei, vaistus gavai, pragulėjai iki pietų ir vėl kokią nors musę ant sienos ropinėjančią akimis pasekei, ir vakarienę suvalgęs, užmiegi iki rytojaus? Tikrai ne, štai kaip mes gyvename spalio mėnesį, nors jis dar tik įpusėjo.

Vieną gražią dieną nameliai pradėjo dūgzti nuo pat ryto. Sukilo moterytės bandeles raityti. Smagiai besišnekučiuodamos, minkė, raitė, gardino, senovėje labai vertintu prieskoniu – cinamonu, prisiminė duonos, bandų, bapkų, bandučių kepimo tradicijas savo šeimose. Po namelius pasklidęs malonus šviežiai kepamų bandelių aromatas, kvietė visus gyventojus sukrusti ir susiburti į salę švęsti Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną.

Gyventojus, susirinkusius į globos namų salę, labai pradžiugino muzikantas Jonas Ramaška ir suaugusiųjų mėgėjų teatro grupė „Subatėlė“ iš Krikštėnų, parodžiusi nuotaikingą, gyvenimišką intermediją „Kočėlai“. Beje, draugystė su šiuo kolektyvu tęsiasi jau keletą metų, visada gera, kai tave prisimena ir aplanko su nauja programa.

O kokia šventė be vaišių, be šventinio stalo. Gyventojai po pasirodymų neskubėjo į kambarius, liko vakarieniauti prie bendro stalo, ant kurio vaišių netrūko. Netrūko ir gero žodžio, pasibuvimo vienas su kitu ne kasdieniškai, o šventiškai, ne dėl pliusiuko, bet tiesiog gera būti kartu.

Ne visada reikia „pompastikos“. Kartais labai gera pabūti su savais, prisiminti nuostabias akimirkas, nuveikti širdžiai mielą darbelį.

O kelias dienas prieš šią šventę mus buvo aplankęs kunigas Robertas Grigas ir smuikininkė Lijana Žiedelytė. Gerbiamasis svečias pristatė knygą „Benamės svajos“. Šie ypatingi žmonės atvyko į mūsų namus Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos darbuotojų rūpesčiu. Renginys organizuotas vykdant Lietuvos kultūros tarybos ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos finansuojamą meno terapijos projektą „Gydanti knygos galia“.

Renginio metu knygos autorius mielai prisiminė tą laiką, kai teko darbutois Kiauklių parapijoje, geru žodžiu minėjo širvintiškių gerumą, palaikymą, drąsą.

Poetas, disidentas ir skaitė, ir dainavo savo eilėraščius, pasakojo jų sukūrimo istorijas. Poeziją keitė smuikininkės Lijanos Žiedelytės atliekama muzika.

Gyventojai klausėsi atidžiai, kai kas ir ašarą nubraukė, mat paprastumas ir nuoširdumas, trykštantis iš skaitytos poezijos sujaudino ne vieną širdį.

Kunigas padovanojo mūsų namams šią knygą, kad gyventojai ir toliau galėtų mėgautis poezija, o po renginio, prie arbatos puodelio mezgėsi pokalbiai su kunigu Robertu, kai kas iš gyventojų, net į savo kambarį kvietė svečią užsukti, taip brangus šio žmogaus dėmesys kiekvienam buvo.

Tik spėja spalis įsibegėti ir va, nauja viešnia panoro mūsų namus aplankyti – Sigutė Trimakaitė, tarptautinių konkursų laureatė. Solistė pati paskambino ir pasiūlė pradžiuginti gyventojus įvairiais vokalinės muzikos kūriniais. Kaip sakė pati viešnia, gyvenant ir dirbant Vilniuje, įsisuki kaip voverė rate ir nebematai, kad už lango ruduo, kad medžiai pagelto, o klausytojų yra ne tik sostinėje. Moteris labai šiltai ir betarpiškai, pajuokaudama ir paišdykaudama mūsų bendruomenę džiugino muzika. Nors muzikinių kūrinių ir žanrų buvo apstu, meistriškai supinta pynė neprailgo, o norėjosi kad tęstusi dar ir dar, bet deja, solistės laukė ir Širvintų ligoninėje, tad netrukdėme, tačiau išgavome pažadą, kad po metų jinai vėl mus aplankys, o gal net pasiūlys ir kitiems savo kolegoms pas mus pakoncertuoti.

Gera, kai didelės širdies žmogus, talentingas ir tikrai laiko neturintis, savarankiškai sugeba susiorganizuoti, autobusu iš Vilniaus kelionę-koncertą ir Kernavės, ir Musninkų mokyklose, ir Globos namuose, ir ligoninėje. Kad daugiau tokių žvaigždžių apsilankytų, lauksime.

Renginiai renginiais, o kur kasdieniai užsiėmimai su užimtumo specialiste Agne, kuri sugalvoja įvairių darbų darbelių, pramogų, muzikinių užsiėmimų ir net sunkiai įvardijamų dalykų, kuriais mielai užsiima gyventojai. Štai net į sportines varžybas ruošėmės važiuoti, deja sveikata neleido užimti prizinių vietų, tad atidėjome kitam kartui, nes būtume ir šaškių, ir smiginio, ir domino varžybose sudalyvavę. Yra mūsuose talentų.

O kur mūsų kineziterapeutas Ričardas, kuris puikiai pritapo kolektyve, nes tikriausiai buvusi mūsų darbuotoja Sandra, tinkamai ir, kaip sakoma, į gerą vagą įstatė, tad prasidėjusios grupinės mankštos – tai tik darbo pradžios laimėjimas.

Kiek dar žmonių padeda, ir rūpinasi globos namų gyventojais, nesuminėsi, tačiau veikti tikrai yra ką, net laiko kartais pritrūksta, tad sakyti, kad čia visos dienos pilkos ir nuobodžios, negalima. Todėl sakome, kad Širvintų parapijos globos namuose nei liūdėti, nei tingėti, nei nuobodžiauti nėra kada. Netikite? Ateikite ir įsitikinsite.

Širvintų parapijos globos namai

2 Comments on Širvintų parapijos globos namuose nėra kada liūdėti

  1. Puikus parapijos senelių namų direktorius Sigitas – rūpestingas, organizuotas, nuoširdus, todėl ir seneliams gyventi gera.

  2. Smagu, kad geram kolektyvui gerai sekasi.

Komentuoti: vietinė Atšaukti atsakymą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*