Naujausios žinios

Širvintų rajono bibliotekos „Bibliotekų metus“ pasitiko užrakintomis durimis

Andželika Bagočiūnienė

Dar 2014 metų pabaigoje Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į mažėjantį knygų perkamumą ir skaitymą Lietuvoje ir įvertindamas tai, kad bibliotekų atgaivinimas, jų fondų papildymas, susitikimų su rašytojais, kūrybos vakarų, knygų aptarimų, jaunųjų rašytojų skatinimo renginių organizavimas turėtų didžiulę reikšmę visuomenės tobulėjimui ir dvasingumo bei kultūros ugdymui, nutarė 2016-uosius paskelbti Bibliotekų metais. Taip pat priimtu nutarimu pasiūlyta 2016 metų valstybės biudžete numatyti lėšų Bibliotekų metų komisijos sudarytai ir patvirtintai programai įgyvendinti.

Širvintose Bibliotekų metams buvo ruošiamasi jau praėjusiais 2015 metais. Širvintų rajono savivaldybės tarybos posėdžio metu, 2015 m. rugpjūčio 27 d., valdančios daugumos balsais priimtas sprendimas uždaryti Viešosios bibliotekos Bartkuškio ir Liukonių filialus. „Neramina skubotumas, su kuriuo tai daroma“, – sakė posėdyje dalyvavęs Lietuvos kultūros darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Juozas Rimkus. Pirmininko teigimu, kitose Lietuvos savivaldybėse apie galimą bibliotekos naikinimą paskelbiama mažiausiai prieš mėnesį, neretai – prieš 2–3, sudaroma komisija, į kurią įtraukiami darbuotojų ir gyventojų atstovai. Komisija vyksta į vietą, kalbasi su bendruomene, išsiaiškina situaciją, galimas alternatyvas. Tarybos narys Vidmantas Mateika teigė, kad kaimo ir miesto gyventojai moka mokesčius valstybei vienodai, todėl vieni ir kiti turi teisę vienodai naudotis teikiamomis užimtumo paslaugomis. Merė į Tarybos nario teiginį atsakė: „Kaimo ir miesto gyventojai mokesčius moka nevienodai ir jūs būdamas Tarybos narys turėtumėte tai žinoti.“ To paties posėdžio metu, po sprendimo panaikinti dvi kaimo bibliotekas priėmimo, kitu sprendimu, neaišku dėl kokių motyvų (analizė naudojimusi bibliotekomis nebuvo atlikta ar paviešinta visuomenei) patvirtintas Viešosios bibliotekos didžiausias leistinas pareigybių skaičius. Iš 44 buvusių pareigybių paliktos 32. Pareigybių sumažinta net 27 procentais. Sprendimo svarstymo metu bibliotekoms atstovaujantis Lietuvos kultūros darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Juozas Rimkus prašė nepriimti šio sprendimo skubotai ir klausimo svarstymą atidėti vėlesniam laikotarpiui, nes tai socialiai skaudus dalykas. Jo prašymą valdančioji dauguma ignoravo. Merė patikino, kad niekas nenukentės, tik bus sujungtos dirbtinai padarytos pareigybės po 0,25 etato į vieną pareigybę. 12 Tarybos narių (Alfredo Astiko, Remigijaus Bonikato,  Marijos Gudonienės, Alfonso Romo Maršalkos, Zenono Miselio, Dariaus Paliukėno, Živilės Pinskuvienės, Daivos Puzinienės, Rimo Stepaičio, Dariaus Valkausko, Irenos Vasiliauskienės, Romo Zibalo) balsų dauguma pareigybės buvo sumažintos ir šis Tarybos sprendimas įsigaliojo nuo 2016 metų sausio 4 dienos – pirmosios Bibliotekų metų darbo dienos.

Kai visi žmonės džiaugėsi šventėmis, bibliotekininkai nerimavo. O nerimauti buvo dėl ko. Šiuo metu dauguma Širvintų rajono bibliotekų neteikia paslaugų, nes filialų darbuotojai išeina iš darbo nesutikdami su pateiktais darbo pasiūlymais. Profesionalūs darbuotojai, turintys žinių, gebėjimų, išmanantys kompiuterines technologijas (turintys ECDL pažymėjimus, išklausę įvairius Bibliotekos pažangos kursus), įgiję bibliotekininko patirties yra nereikalingi. Daugeliui ir aštuoniems jau išėjusiems iš darbo bibliotekininkams buvo pasiūlytas 0,25 etato bibliotekininko arba valytojo pareigybės. Daugumai jų pasiūlyta dirbti visai kitoje seniūnijoje nei bibliotekininkas anksčiau dirbo. Viešosios bibliotekos vadovė Laima Kutiščeva nesutikdama su tokiu rajono vadovų elgesiu ir bibliotekų kaimuose naikinimu, nes 0,25 etato bibliotekai prilygsta jos nebuvimui, lėtam naikinimui, išėjo iš darbo šalių susitarimu. Dar trims bibliotekininkėms, nesutikusioms priimti naujo darbo vietos pasiūlymo, pratęstas įspėjimo terminas ir, terminui pasibaigus, darbdavio iniciatyva bus atleistos iš pareigų.

Mūsų valstybė daug lėšų skiria atskirties tarp kaimo ir miesto mažinimui. Ypatingai bibliotekos prisidėjo šiai problemai spręsti. Įgyvendinant projektą „Bibliotekų pažangai“, buvo panaikintas viešosios prieigos kompiuterių ir interneto infrastruktūros bei bibliotekininkų skaitmeninių kompetencijų skirtumas miestų ir kaimų bibliotekose. Beveik visos Širvintų rajono kaimiškosios bibliotekos įsigijo kompiuterius, turi šviesolaidinį internetą, kuriuo nemokamai galėjo naudotis visi norintys kaimo gyventojai. Projekto „Bibliotekos pažangai 2“ koncepcija sukurta įvertinus projekto „Bibliotekos pažangai“ rezultatus. Naujojo projekto tikslas – sustiprinti Lietuvos bibliotekų gebėjimus tenkinti besivystančios bendruomenės poreikius ir įtvirtinti bibliotekas kaip tvarias bendruomenines institucijas, galinčias pagerinti Lietuvos žmonių gyvenimo kokybę. Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus teigimu, pagal Bilo ir Melindos Geitsų fondo ir Kultūros ministerijos koofinansuojamą projektą „Bibliotekos pažangai 2“ įgyvendinami 45 viešųjų bibliotekų projektai. 2015 m. projekto „Bibliotekos pažangai“ tęstinumo užtikrinimui buvo skirta 203 tūkst. eurų. Šio projekto įgyvendinimo dėka dauguma Širvintų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos darbuotojų įgijo reikiamų kompetencijų, žinių ir įgūdžių, kurias pritaikė savo kasdieniame darbe su Širvintų rajono gyventojais.

Apibendrindamas 2015 metų šalies pasiekimus, Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius sakė: „Pasiruošėme Bibliotekų metų minėjimui 2016 metais. Pernai parengtas Bibliotekų metų minėjimo 2016 metais priemonių planas, kurio pagrindinis tikslas − padidinti bibliotekų įvaizdžio patrauklumą visuomenei ir socialiniams partneriams, išryškinti bibliotekų tinklo privalumus, atskleisti daugialypių bibliotekų teikiamų paslaugų plėtros ir naudos visuomenei potencialą.“ Širvintų rajono kaimo bibliotekoms paliekant dvi darbo valandas per dieną, iki minimumo susiaurinama jų veikla, jos praranda galimybę įgyvendinti Bibliotekos metams numatytus tikslus. Labiausiai nukentės knygą mylintis skaitytojas, kaimo gyventojai ar mokiniai, namuose neturintys interneto prieigos, senjorai, aktyvai dalyvaujanys bibliotekos renginiuose, ar knygų skaitymo puoselėtojai, dalyvaujantys su knygų autoriais organizuojamuose pokalbiuose.

Pasak Kultūros ministro Šarūno Biručio, knyga yra mūsų tautos kelio simbolis, ji liudija mūsų tapatumą ir valstybę, kurioje gyvena knygos visuomenė, kuri Tarptautinę Vilniaus knygų mugę laiko viena didžiausių švenčių mūsų šalyje, o knygą – geriausia dovana artimajam, draugui, kolegai. „Galime didžiuotis tuo, jog priklausome kultūrai, kuriai postūmį teikia žodžio kuriamoji galia. Tik knyga mums suteikia galimybę mokytis iš savo protėvių klaidų ir išminties lobyno, taip pat perduoda ateities kartoms tai, ką išgyvename šiuo metu mes patys“, – sako ministras.

11 Comments on Širvintų rajono bibliotekos „Bibliotekų metus“ pasitiko užrakintomis durimis

  1. Yra posakis: buką liaudį valdyti lengviausia. Ar jums neatrodo, kad to ir siekiama? Tai ką padarė su bibliotekom man sukelia tik tokias mintis.

  2. o skaudžiausia, kad gyventojai visai nereaguoja ir niekur nesikreipia, dėl jiems priklausančių paslaugų. O valdantieji rankomis ploja, nes dar kartą pavyko kažką apgauti…

  3. O ką tie kaimo žmogeliai, gal jie tikrai nežino, kad kažkur galima kreiptis…labai pikta, kai paskato alkoholį uždraust degalinėse pardavinėt sukruto Lietuvą, o kaip biblioteką :( liūdna

  4. Gėda Širvintų rajonui.

  5. O jūs man mielieji pasakykite, ar tikrai reikalinga biblioteka pvz Bartkuškio km., kuriame 2009 m. duomenimis tegyveno 502 žmonės? Ar jos egzistavimas, išlaikymas, darbuotojų algos ir pan. iš tikrųjų atsiperka kultūrine prasme? Juk tai būtent ir yra neefektyvus mokesčių mokėtojų pinigų naudojimas. Knygų galima nuvykti ir kur toliau pasiimti ir skaityti visą mielą mėnesį, o tada grąžinti, nespėjus paskambinti prasitęsti. Nėra čia jokios tragedijos, o puikūs žingsniai tvarkant biurokratiškąją Lietuvą. Dar valstybės tarnautojus taip pravalyti – išvis puiku būtų.

  6. Tai tie 502jau ne žmonės? Ar jie visi turi galimybę vykti į kitą biblioteką, esančią nežinia už kiek kilometrų?

  7. Ir kiek iš tų 502 žmonių skaito??? Tai gal po biblioteką kiekviename kaime įrenkime ir mokėkime po algą kiekvienai tenai dirbančiai (iš tikrųjų tai mezgančiai iš nuobodulio) bibliotekininkei? Nereikia čia piktintis dėl normalaus finansų valdymo. Net ir biblioteka turi būti efektyvi – turėti pakankamą skaičių skaitytojų, kad apsimokėtų ją išlaikyti, o ne stovėti tik tam, kad kažkas darbo vietą užimtų. Ir galite jau čia nešnekėti, kad už nežinia kiek kilometrų. Rajono centre – Širvintose esanti biblioteka yra ne taip jau ir toli, už 27 km. Kartą į mėnesį ten nuvykti įmanoma, o ir dažniausiai kaimo žmogui – reikia apsipirkti produktų kurių nebūna kaimo parduotuvėje. Mažiau verkšlenimo – daugiau pasitikėjimo savimi, jei esi kvalifikuotas ir profesionalus darbuotojas, puikiai susirasi kitą darbą.

  8. p. Saulė, aišku yra ne kaimo gyventoja, išsilavinusi ir vairuojanti automobilį, kas jai tie dvidešimt septyni kilometrai. Tik ji pamiršo, kad biblioteka kaime tai ne tik knygų išdavykla, kad tai kultūros židinys, kur vyksta įdomūs renginiai, kad į bibliotekas užbėga vaikai, kurie neturi namuose interneto, žinot ir tokių dar pasitaiko,kad dažnai tai jiems yra vienintelė galimybė neatsilikti nuo labiau pasiturinčiose šeimose augančių bendraklasių. Aišku, kam gi rūpi, kad tie vaikai dabar pakampėm trinsis, tai nesutelpa į skaičius ir yra neekonomiška. Būtent bibliotekose vyresni ir mažiau pasiturintys žmonės gali perskaityti popierinę arba internetinę spaudą ir taip neatsilikti nuo gyvenimo. Tai tos , anot p. Saulės, nuobodžiaujančios bibliotekininkės išmokė daugelį pagyvenusių kaimo žmonių naudotis internetu. Aišku, geriau už bambalio besilaikantis rinkėjas, nei sugebantis naudotis internetu. O dėl Bartkuškio, tai visiems aišku, kad bibliotekininkė ne teisingai partijai priklausė, o apie skaitytojų skaičių ir renginių gausą niekas net nepasidomėjo.

  9. bibliotekininkė iš kito rajono // 2016 sausio 25 10:24 at // Atsakyti

    P. Saule, kieno jūs pusėje? Oi, kam dar klausiu, juk ir taip aišku, kad valdžios… Jei būtumėt žmonių pusėje, kultūros pusėje, tikrai kiek kitaip kalbėtumėte. Taip, kažkada ir mūsų rajone uždarė bibliotekas, darbuotojos arba išėjo į pensiją (nes jau buvo metas), arba gavo lygiavertes pareigas gretimoje seniūnijoje, arčiau namų. Ne kiekvienas dar ir šiais laikais turi automobilį, o ypač senyvo amžiaus, ne kiekvienas ir internetą turi namuose… Nemanau, kad kaimuose neturi likti kartais vienintelio kultūros židinio. Kodėl nepagalvota apie daugiafunkcinį centrą (biblioteka, mokykla, laisvalaikio salė, bendruomenė)? Lengviausia – uždaryti, sunaikinti, žmones atleisti… Valdžia tik taip moka taupyti, be alternatyvų. Gaila ir graudu net…

  10. p. Saulė manau nenutuokia apie bibliotekų veiklą, o prisimena gal sovietinius laikus. Bibliotekos teikia paslaugas, kurios priklauso pagal įstatymą gyventojui ir nereikia mulkinti žmonių, kad jos išlaikymas turi apsimokėti. Čia ne verslas.

  11. Aš dirbu kitame respublikos rajone, bet labai gerai pažystu Širvintų viešosios bibliotekos direktorė p. Laima. Buvo puiki vadovė, baigusi bibliotekininkystė, puikiai žinanti savo darbą, turinti darbo patirtį bibliotekoje.

Komentuoti: Juoko ona Atšaukti atsakymą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*