Širvintų vaikų dienos centras šventė jubiliejinį gimtadienį
Dmitrijus Titovas
Straipsnis buvo išspausdintas birželio 7 d. laikraščio „Širvis“ 23-ame šių metų numeryje.
Visada smagu eiti į gimtadienį, nes ten laukia daug skanumynų, dovanų, įvairių siurprizų ir pokštų, draugų ir šiaip būna pati geriausia diena, nes – šventė. Taip būna, kai eini pas draugą, žmogų, o kaip turėtų būti, jei gimtadienį švenčia CENTRAS, Vaikų dienos centras, kurį lankau jau daugiau kaip trejus metus? Ar bus ten tortas su žvakutėmis, o kam dovanas reikės įteikti, o ką sveikinsim? Tokios ir panašios mintys sukosi man galvoje, kai ruošėmės drauge su visais Širvintų vaikų dienos centrą lankančiais vaikais.
Jau nuo žiemos vadovės kalbėjo apie šventę, apie dideles iškilmes, nes šiam centrui, kurį labai smagu lankyti, nes tikrai yra kuo užsiimti jame, birželio mėnesį sukanka dvidešimt metų. Oho, vadinasi, manęs dar nebuvo, o centras jau veikė ir vaikų jame taip pat buvo, o dabar jie dideli užaugo, gal ir jų vaikai kartu su manimi lankosi čia.
Vadovė Elena [Petkūnienė – red. pastaba] pasakojo, kad centras pradėjo darbą 1997m. ir buvo vienas iš pirmųjų ne tik Širvintų rajone, bet ir Lietuvoje. Čia važiavo žmonės iš Latvijos, Baltarusijos, Lietuvos didžiųjų miestų, nes norėjo išmokti ir sužinoti, ką reikia daryti, kad toks vaikų pamėgtas centras atsirastų ir pas juos.
Vadovė paminėjo, kad pradžioje buvo tik 15 vaikų, o ir vietos – mažiau nei dabar. Per visus 20 metų Vaikų dienos centrą lankė beveik 400 vaikų. Tai bent, visa mano „Atžalyno“ progimnazija turėtų pabuvoti šiame centre.
Nuotraukose, kurios iškabintos Vaikų dienos centre, daug įvairių dėdžių ir tetų, kurių aš nepažįstų, bet, kiek supratau, tai įvairūs rėmėjai, steigėjai ir visi kiti, kuriems rūpėjo ir rūpi vaikai ir šis centras. Ačiū jiems!
Na, o kaipgi šventė? Kaip švenčiamas centro gimtadienis? Ogi lanbai iškilmingai ir puošniai. Visi vaikai tapo mažaisiais karaliukais, vadovės fėjomis, gimtadienio viena iš vedėjų Birutė [Golubeva – red. pastaba], kuri mus mokė vaidinti, buvo ragana, besistengiančia pavogti gimtadienio saldumynus ir dovanas. Salėje, tarp žiūrovų, irgi matėsi kitų karalysčių (taip buvo pavadinti Vaikų dienos centrai) karaliukai.
Mus sveikino Širvintų rajono merė, kuri padovanojo sintezatorių ir palinkėjo daug muzikuoti ir dar ilgai gyvuoti. Sveikinimus ir dovanas skyrė ir kiti žmonės, kurių aš nepažįstu, tik žinau, kad visi jie yra mūsų draugai ir globėjai, nes, jei ne jie, nebūtų taip smagu lankyti šį centrą. Juk dabar čia mes gauname pačių įvairiausių skanėstų, vaisių, drabužių, avalynės, o kur dar pramogos, žaislai, koncertai.
Sėdėjau ant scenos kaip karaliukas ir galvojau, gerai, kad yra toks centras, gerai, kad yra tokios vadovės kaip mūsų Elena, Audronė [Pilkienė – red. pastaba], Zina [Stonienė – red. pastaba], Zofija [Jablonskienė – red. pastaba], kurios viską daro, kad mums būtų gera ir smagu centre būti, kuo užsiimti. Žinoma, kartais tingisi tvarkytis ar mokytis dainos žodžius, bet paskui, kai išvyksti į svečius, į užsienį ar Lietuvoje ir kokį kitą Vaikų dienos centrą ir parodai ko išmokai, smagu.
Oi, taip užsisvajojau, kad vos neužmigau tarp karalaičių. Mus pasveikinti atvyko ir dainininkė Judita Leitaitė (taip sakė vadovė Audronė). Mačiau aš ją ir girdėjau ne vieną kartą centre, tiesą sakant, nelabai man patinka tokia muzika, bet juk čia dovana mums, priimsim J
Labai įdomiai ir linksmai mus pasveikino kitų karalysčių karaliukai, vieni dainavo, kiti šoko, vaidino, o vieni, net eilėmis prabilo: „Laba diena, su vištiena, tai kieno gimimo diena? Sakė vakar lapė snapė, kad didžiausią tortą kepė. Ar girdėjai po paraliais, prasidėjo festivalis?“ ar kažkaip panašiai. Mes, Širvintų vaikų dienos centro vaikai, taip pat neatsilikome ir visą centro istoriją sudėjome į dainą, va kelios eilutės, galite pabandyti padainuoti pagal „Kelelis tolimas“ melodiją: „Gerumas, rūpestis, pagalba vargstantiems – toks mūsų centro tikslas, kaip žinia, tačiau ir nuotykių skonis nesvetimas, lai Dievas laimina kely tave“.
Na, o po visų palinkėjimų, dovanų, dainų ir šokių, mes atsidėkodami parodėme spektaklį „Žiurkių gaudytojas“. Šį spektaklį beveik prieš metus rodėme savo rėmėjams draugamas iš Vokietijos, Hamelne. Tai sena legenda apie tai, kai miestas buvo užpultas žiurkių, su kuriomis negalėjo susitvarkyti vietiniai. Jiems padėjo žiurkių gaudytojas stebuklinga fleita išvarydamas visus graužikus, tačiau miestiečiai nesumokėjo jam sutartų pinigų sumos, pasityčiojo, todėl jis kerštaudamas išsivedė visus Hamelno miesto vaikus su savimi, taip nubausdamas miestiečius už jų nesąžiningumą.
Taip, istorija nelabai linksma, tačiau suvaidinome ją, manau, tikrai neblogai, mums visi plojo, buvo gera.
Na, o kokia šventė be gardumynų, kurių iš tiesų netrūko. Nereikės kaip pasakose sakyti, per barzdą varvėjo, burnoj neturėjau. Tikrai prisivaišinau iki soties, o dar po saldžią dovanėlę kiekvienas gavome.
Smagi buvo šventė, gražus gimtadienis, tikiuosi, spėsiu užaugti šiame centre ir atšvęsti jo trisdešimtmetį. Ačiū vadovėms, ačiū visiems geradariams, tiems, kurie mus lanko ir sugalvoja mums įvairių užsiėmimų, kad turėtume ką veikti ir būtų smagu.
Išmokau kelis gražius žodžius, kuriuos sakė per šventę Elena, tad visiems jums juos ir skiriu:
Dalinkis duona su kitais ir valgysi skaniau.
Dalinkis duona su kitais ir bus gyvent lengviau.
Žodžiu dalinkis su kitais, jų tau vienam per daug.
Žodžiu dalinkis su kitais, gal bus jis vaistas – kam.
Šviesa dalinkis su kitais, juk daug vargų tamsiųjų.
Šviesa dalinkis su kitais… Pasaulis – apšviestųjų!
Dmitrijus Titovas
Nuotraukos Neringos Tuškevičienės
Parašykite komentarą