Naujausios žinios

Skaidrumas ir valdoniškumas kitaip

Varpininkas

Nomedos Drazdienės piešinys

Va tai savaitėlė praūžė, tikriausiai neatsirastų nė vieno, kuris nebūtų ėjęs miškan grybų rinkti, ar bent jau pasidžiaugęs nuotraukomis su grybų pulkauninkų išguldytomis armijomis ir vienaip ar kitaip, vieną ar dviem ausimis apie šunų prieglaudą ką girdėjęs, o gal ir pasisakęs. Nėra jau čia nė ko pridurti ar atimti, pasiutusi savaitėlė, o kiek nervų, kiek įtampų. Vat ne veltui esame vadinami mažąja Baltarusija, ten, didžiojoje, neramumai, ir pas mus, kad ir ne tokie masiniai, bet visgi protestai su naktiniais budėjimais, kelių blokadomis, apsižodžiavimais, gal net ir apsistumdymais. Gink Dieve, tenai nebuvau, pats nedalyvavau, bet savo nuomonę turiu, juo labiau, kad visas feisbukas pilnas vaizdelių, nuotraukėlių, pasisakymų. Ir nebūdamas, nedalyvaudamas tenai, gali būti įvykių sūkuryje ir viską iš pirmų lūpų žinoti. Ačiū tam mano anūkėliui, kad laiku savo senelį varpininkėlį apmokė, išmokė ir parodė, kaip ir kas tame margame ekrane vyksta. Taigi patikėkite, viską labai nuodugniai žiūrėjau, sekiau ir vis mintijau, mintijau. Ašai vis bandžiau įsivaizduoti, kad tatai mano jaunystėje, kai tik pūkas virš lūpos pasirodė, kad kas tokius dalykus būtų paporinęs, tikrai prie smilkinio pirštą pridėjęs pasukiotų kožnas, kur tai matyta, tiek žmonių susirinko dėl šunelių gerovės. Tais laikais koks nors Brisius pririštas prie būdos būdavo, ėsti gaudavo ir atsidavęs savo darbą dirbdavo, namus saugojo, svetimus atgrasindavo ir taip iki gyvenimo pabaigos, kol būdavo išvedamas miškan nusibaigti, ar kaip kitaip jam būdavo padedama anapilin iškeliauti.

Dabar ne tas, dabar laikai kiti, dabar tūlas gyvūnėlis geriau žmogelio varguolio gyvena ir sąlygas tam turi. Žinoma, nepritariu ašai žiauriam elgesiui su gyvūnais, jų kankinimui, pamenu, jog būdavo sudrausminu kokį smarkuolį zovadą arklį paleidusį su vežimu, ar kokią karvelę mušantį sugėdindavau, bet mintiju ašai, kad dabar tuoj bus visai striuka, nebegalės žmonės karvytės ar ožkytės laikyti, nes būsiąs kokiu gyvūnų išnaudojimu apkaltintas, o jau vištai galvą, taip sakant, nuimti, visai be šansų, gausi už vištžudystę iki gyvos galvos, apie kiaulaitės užkutenimą, kuo greičiau pamiršti reikia, nes baisesnės jai mirties, kaip skerdimas, būti negali.

Keičiasi laikai, oi kaip smarkiai keičiasi, ir svarbiausia gerėja viskas: ir gyvūnams, ir paukšteliams, gal ir žmoneliams, tik bijau, kad nuo tokio pagerėjimo busią negerai. Per prievartą tapsime žaliavalgiais, vegetarais, o ateityje galbūt iš viso be maisto gyvensime, nes žolytei skaudės, kai ją kramtys karvytė, arba kokia tetulė savo lėkštėje doros, o bulvei lupenos nenulupsi, nes tai bus draudžiama, na kas gyvam padarui odą diria. Žodžiu, atrodo, kad prieisime liepto galą, bet ašai ne apie visa tai, kas galbūt mūsų laukia, ašai apie valdovę skaidriausiąją noriu pasidalinti savo mintimis ir įžvalgomis, kaip ne kaip rimti reikalai karalystėje, juk tiek dėmesio sulaukta iš aplinkui, kad, norėdamas pasirodyti ir sužibėti, geresnės progos nerasi ir nesugalvosi.

Mielieji mano, mylimieji mano, pamenate, kaip valdovė aiškiai skaidriausioji tarė, jog be josios žinios lapas nenukrenta karalystėje. E he he, tai va, lapas, o čia kaip tokią situaciją pavadinti, lapu prisidengti neužteks. Ir kaip tie varguoliai sugebėjo tiesiog po valdovės skaidriausiosios nosimi tokius dalykus daryti, taip su gyvūnais elgtis, juos žiauriai kankinti ir nieko, valdovė va mūsuose jau penkerius metelius varosi ir dar, duos Dievas, varysis, o va tokio šašo, tokios piktžaizdės nepastebėjo. Kur ta šaunioji, išgirtoji komanda, kur tie puikieji gerieji darbštieji ir darbščiosios pranutės, vandutės ir visos kitos įvairaus plauko gerbėjos. Ko jie visi ir jos visos laukė, manė, kad valdovė nesužinos apie tokius dalykus? Ar tai gražu nuo josios skaidrystės aukščiausiosios tokius dalykus slėpti? Negražu, oi kaip negražu. Gausite dabar kruopų, tikiuosi, to užteks. Na žinoma, galima įtarti kažkokius painius ryšius, ar dar blogiau kokio pelno gavimą už ne visos informacijos slėpimą ar pikta darančio dengimą. Bet vis tik, kaip pasižiūriu aš tame feisbuke, tuose įrašuose vargšė mūsų valdovė skaidriausioji, jau visai nevaldoviškai atrodė, su džinsiukais, marškinukais, ar tai jajai po mūsų varguolių mėšlą kapstytis ir įtikinėti kokį netikėlį, kad šunelį nusmurgusį atiduotų. Žinoma, dėl to, kad mūsų valdovę pamatė visa Lietuva, galima tik pasidžiaugti ir pasigirti, va kokią turime rūpestingą valdovę ir dar skaidriausiąją, net šuns kakutis jajai nebaisus, tokios atsakingos ir pavyzdingos valdovės, kuri dirba ir per išeigines, su žiburiu nerasi, o ir ieškoti neverta. Šmėkštelėjo, žinoma, ir valdovės skaidriausiosios antroji pusė viename kitame šios istorijos kadre. Panašu, kad jisai savaitgalį įdomesnių pramogų nesusigalvojo, o gal per savaitėlės darbų pynę besiruošiant rinkimams, renginius supainiojo. Juk rimtas ir įtemptas darbas artėjantys rinkimai, turi visur suspėti, sudalyvauti, gražus pasirodyti, kad rinktųsi tave, o čia ką, su nušiurusiais šunimis prie surūdijusių grotų ne kaip pasirodė, mano akimis žiūrint. Va tik valdovei skaidriausiajai nesvarbu, ką apie ją pamanys, tiksliau svarbu, ką pamanys ir kaip ji atrodys, dėl to ir matome josios tiek daug skaidrumo ir valdoniškumo.

Linkėjimai nuo feisbuko, gyvūnus mylintis Jūsų Varpininkas

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*