Naujausios žinios

Skaitytojų kūryba. Zosės ir Antosės pamąstymai

Algis Daugietis

Skaitytojo kūrinys buvo išspausdintas šių metų spalio 26 d. laikraščio „Širvis“ 42-ame numeryje.

Išaušo gražus savaitgalio rytas. Zoselė, susitvarkiusi savo mažą ūkelį, nutarė aplankyti savo mielą kaimynėlę Antosę. Ši, kaip žinodama, kad sulauks viešnios, jau ir kvapnios žolelių arbatėlės su pyragu pasiruošė.

– Laba diena, Antosėle.

– Laba, laba, Zosele. Labai gerai, kad aplankei mane, seniai jau ir besikalbėjome.

– Tai jau taip. Sakau, užeisiu pasiteirauti, kaip tu laikaisi, kas naujo. Mat tavo giminaičiai arčiau centro gyvena, tai gal kokių naujienų girdėjai apie mūsų valdžią, ką nuveikė mūsų labui.

– Žinai, kaimynėle, prieš rinkimus tai geri tik pažadai, tauta jau taip jais primaitinta, kad net bloga darosi, ir kuo toliau, tuo blogiau. Aš galvoju, gal mes ne toje vietoje gyvename. Anądien per televizorių mačiau, Pinskus, kad tik į Seimą išrinktų, žada visą Lazdynų mikrorajoną naujai perstatyti. O gal pasiseks? Ir žmonės bus laimingi. Bet ką aš čia paistau, lyg nebūtų savų rūpesčių. Ragauk, Zosele, mano šviežiai kepto pyrago ir užgerk skania arbatėle.

– Na labai jau skanios tos tavo vaišės, bet man vis tiek rūpi pasišnekėti, koks gyvenimas mūsų laukia. Dėl tų mikrorajono statybų tai jau viršūnė. Gal jis per mažai sumokėjo savo konsultantams, todėl jie tyčia tokį mitą sugalvojo. Žinai, šiandien Lietuvoje „Benderių“ su savo „Vasiukais“ tikrai daug, bet čia kiečiausias – man jau galva svaigsta.

– Ko gi tu, kūmute, taip nepasitiki. Ar matei, kaip jis savo žmoną Živilę myli, kaip jai serenadas dainavo ir dar su kokiais muzikantais?

– Na taip, taip, Antosėle, bet lyg mūsų vyrai nemoka iš širdies mylėti. Man atrodo, kad dėl to Seimo ir pragare namus statytų, ir kipšui serenadas dainuotų. Jau šitiek metų visi seimūnai „gerina“ Lietuvos gyvenimą, būdami priklausomi nuo oligarchų, nustekeno šalį –kad nei laisvės, nei žemės, nei kultūros, nei kalbos, a nei savojo lito. Tik užsirišk akis ir bėk, ką dauguma ir daro. Juk pameni, kai buvo rusai, tai juos išvarėme ir gerai, o kai užsieniečiai susipirks visas žemes, tuomet jų neišvarysi, nes tai jų nuosavybė.

– Tu teisi. Mes, plūgo broliai, reikalingi jiems, kol išrenkame, o po to, kaip sakoma, „iki lemputės“. Rusai trėmė į Sibirą, o kaip tu dabar pavadinsi, kai iki naujųjų metų ne savo noru šalį bus palikę apie 1 milijonas lietuvių. Žiūrėk, ir mūsų merė nepasiduoda. Iš kairės ir iš dešinės tvoja per galvas ir niekam nepasiskųsi, nes dar Anglijoje ar Norvegijoje yra laisvų darbo vietų.

– Aš tau visiškai pritariu. Ar tu pameni, kai nuskriaustieji pasiskundė Darbo partijos pirmininkui Mazuroniui, o jis pasakė: „Duokit į teismą“. Žinai, man plaukai pasišiaušė. Kaip galima už šios partijos kandidatus balsuoti, o paskui kaip su Pinskuviene teistis, kad ji tave nuskriaudė? Tai palauk… čia demokratija, ar Lukašenkos valdymas, kai tu neturi jokių teisių ir kai prie komunistų bijai prieštarauti, nes tave atleis iš darbo. Komunistai valdė viską, jeigu tu ne komunistas, tai galėjai tiktai paskui karvių uodegas vaikščioti. Beveik visi komunistai dirbo ne tai ką išmanė, bet valdė… Ir kokių tik anekdotų apie juos nebuvo, bet kitą kartą aš tau papasakosiu.

– Tai matai vis tik laikai grįžta.

– Kaimynėle, ar tu galvoji, kad taip valstybė gali būti turtinga, kai iš darbo atleidžiami specialistai, o į jų vietas susodinami „savi“ nekompetentingi „lepai“, ir viskas gerai. Kad ir ne specialistas, bet svarbu, kad geras vadybininkas (taip pasakė išmintingoji valdžia), tuomet gali net ir keliais etatais dirbti cha, cha, cha, bet čia juokas pro ašaras. Argi to nežino partijos pirmininkas, Seimas, Vyriausybė, net ir Prezidentė? Jie gyvena gražiais pareiškimais, o kiek nuskriaudė žmonių, tokia statistika neskelbiama. Tokia partija naudinga tik jiems patiems. Tu tik pažiūrėk, kaip rajone žlugdoma medicina, švietimas, kultūra. Prezidentė paskelbė šiuos metus –Bibliotekų metais. Taigi labai AČIŪ, mere, kad jas naikinate. Kodėl nevystomas verslas, o imamos nesibaigiančios paskolos, kurias turės grąžinti „runkeliai“, vienos personos užgaida, rengiami nereikalingi projektai. Žmonių mažėja, o sugalvojo įsteigti miesto seniūniją, užuot apjungę miestą ir Širvintų seniūniją, kaip jau yra padaryta ne vienoje savivaldybėje. Kuo didesnės statybos, kuo daugiau chaoso, tuo šiais laikais naudingiau…. Kam?

– Aš klausausi tavęs ir jau pyktis ima, net keiktis norisi. Tai kam, po velnių, Lietuvoje tiek daug universitetų? Kai pastatys Lazdynų mikrorajoną, įsteigs Pinskų vadybos universitetą. Bus sutaupyta daugiau pinigų mokykloms, nes liks tik viena aukštoji. Lietuva klestės! Valio!!!

– Tu tikriausiai pokštauji, o man juokas pro ašaras. Matai, kad pučiami dūmai į akis ir vietoj „juodo“ sakoma „balta“. Dauguma vilniečių, nors ir pusiau alkani, yra beveik „laimingiausi“ pasaulyje. Ar tai ne absurdas? Kabina žmonėms ant ausų makaronus ir net neraudonuoja. Tu, balsuok už ką nori, o aš už tuos senus „pirdūnus“ nebalsuosiu, nes jie veda šalį į bedugnę. Manau, reikia jaunų, energingų, sąžiningų ir mylinčių savo Tėvynę ir mus, kurie mūsų nevadins „plūgo broliais, runkeliais, besmegeniais“…

– Gerai, mieloji, pasikalbėjome, nuraminau dūšią. Kad tik svajonės išsipildytų. Ačiū tau už vaišes, man jau reikia skubėti, matau mano „sakrametas“ pietauti pareina. Rytoj ateisiu, nes man taip negera ant dūšios dėl šitų… Sudiev.

1 Comment on Skaitytojų kūryba. Zosės ir Antosės pamąstymai

  1. ačiū, pataikėte kaip pirštu…kai jiems kadencija pasibaigs, o ji truks tikrai ne amžinai, kaip jos su savo svita žmonėms į akis pažiūrės. Na, o gal , kaip sakoma liaudyje: turi kiaulės akis…

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*