Skaitytojų kūryba
Algis Daugietis
JAUNYSTĖ
Ta mūsų jaunystė taip greitai prabėga
Su rytmečio vėjais jazminų žieduos,
Su kylančia saule gimtuosiuos arimuos,
Lakštingalų trelėm žaliuosiuos miškuos.
Jaunystė tarytum saldus eleksyras.
Jaunystė tai suneštas bičių medus,
Išvaikščiotos lankos, praminti takeliai.
Jaunystė – tai mūsų pirmi bučiniai.
Jaunystė – tai šelmiški gestai vaikinų,
Merginų drovumas ir žvilgsniai nakčia.
Trumpi ir karšti bučiniai paslapčia.
Trapi ta jaunystė – visų numylėta
Pažeidus jos sielą – ji tampa šalta.
Sunku ją sušildyt, kad ir kaip benorėtum
Jinai kaip ir meilė – jau būna ne ta.
Jaunystė ne ta, kuri švaistoma vėjais,
Kuri blaškoma turi kentėt.
Juk reikia žinot, kad ji greitai praeina,
Todėl reikia ją gerbt ir mylėt.
LAISVĖ
O, LAISVĖ ! – koksai mielas žodis.
Jis jaudina sulig širdies gelmės,
Lig begalybės jis brangus atrodo,
Visi nuo amžių ir per amžius jį minės.
Mylėjo laisvę mūs senoliai
Ir siekė, kad Tėvynė būt laisva.
Ją nuo kryžiuočių ir kitokių priešų gynė
Ir siekė, kad ji būtų nenugalima.
Vėliau laisvos Tėvynės neišlaikėm,
Pradėjo priešai ją teriot
Nelaisvėj būdami ir vėl supratom,
Kad laisvę reikia iškovot.
Vėl savanoriai liejo kraują
Dėl savo tėviškės brangios.
Vėl partizanai – patriotai šaunūs
Paguldė galvas mūs miškuos.
Aukodamiesi jautė laisvės pulsą
Tėvynę laisvą jie norėjo pamatyt,
Kaip ji ir vėl atsikelia iš naujo,
Kaip ji laisvai alsuoja, paklausyt.
Pasikeitė laikai ir patriotai keičias
Ir laisvės supratimas jų kitoks.
Jie propaguoja savo teises
Tėvynė ir tauta jiems simbolis anoks.
Vieni svetur tarnauti išvažiuoja
Gyvena kaip našlaičiai be mamos.
Priminus tėviškę – jie aimanuoja,
Kad teks gyvent ten visados.
Kiekvienas gyvis turi savo lizdą,
Auginasi ir auklėja savus vaikus,
Juk visos tautos laisvę gerbia ir brangina,
O kas iš mūsų LAISVĖS bus?
Parašykite komentarą