Naujausios žinios

Skaitytojų paštas. Suvokti, ko tau reikia

Straipsnis buvo išspausdintas  rugpjūčio 30 d. laikraščio „Širvis“ 34-ame šių metų numeryje.

„Širvio“ redakcija gavo jaunos merginos laišką. Emigrantė „su nedideliu stažu“, kaip ji save vadina, nuoširdžiai pasakoja apie priežastis, paskatinusias išvykti ir naujo gyvenimo pradžią. Pateikiame šį pasakojimą jūsų dėmesiui.

Suvokti, ko tau reikia

„Sveiki, turiu prisipažinti, kad šie metai man buvo didžiausių permainų ir iššūkių metai. Mintis išvažiuoti iš Lietuvos kilo labai spontaniškai, neapsieita be abejonių. Kas mane pažįsta, žino, kad aš sunkiai priimu naujoves ir leidžiu abejonėms užvaldyti mintis. Bet šį kartą buvo kitaip, abejones nustūmiau į šalį ir ryžtingai pradėjau ruoštis kelionei. Mano, kaip emigrantės, stažas dar labai nedidelis, vos trys mėnesiai, bet pirmąsias išvadas jau galima daryti. Ar nebaisu buvo išvažiuoti, radikaliai keisti gyvenimą? Pradžioj tikrai buvo baisu, juk vyksti į visišką nežinią, kalbos pagrindai minimalūs, darbas nežinomas, gyvenimo sąlygos neaiškios. Pirmosios dienos darbe irgi buvo nelengvos: aplink vien užsieniečiai, ne visus nurodymus suprantu, darbo padaryti nespėju, o nuolatinis panikos jausmas tiesiog paralyžiuoja. Šiandien ta pradžia jau kelia šypseną: ir bendradarbiai, pasirodo, draugiški ir malonūs, ir kalba suprantamesnė pasidarė ir darbas, atrodo, palengvėjo. O gyvenimo sąlygos visiškai neblogos. Gyvenam penkiese, visi lietuviai, visi vienas kitą palaikom ir gražiai bendraujam.

Kodėl kilo noras išvažiuoti? Nes nesugebėjau susikurti norimo gyvenimo čia. Pagal įsigytą specialybę niekada nedirbau, dar studijuodama supratau – tai ne man. Netenkino ir daug metų dirbtas darbas. Artėjo trisdešimtmetis, o aš jaučiausi tokia nestabili ir nesusitupėjusi, vos sudūriau galą su galu. Kažkada svajojau, kad iki trisdešimties turėsiu šeimą, būstą ir įdomų darbą, susijusi su renginių vedimu, ar net televizija. Nieko to neturiu, tai liūdino ir skatino kažką keisti. Pakeičiau darbą, bet to nepakako. Dabar suprantu, kad pirmiausia reikia suvokti, ką nori keisti ir ko tau reikia. O norėjosi kažko visiškai naujo, neišbandyto, norėjosi aplinkos pakeitimo. Štai ir įvyko, pokyčiai tikrai kardinalūs.

Liūdnoka buvo trisdešimtmetį sutikti toli nuo namų ir draugų, bet ir per atstumą sulaukiau daug dėmesio ir gražių palinkėjimų. Gera suvokti, kad turi tikrų draugų, kurie tavęs nepamiršta ir pasiilgsta.

Nemanykit, kad skundžiuosi, kad tikrai nieko neturiu. Turiu nuostabią sesę, kuri man visada buvo didelis ramstis ir moraline, ir finansine prasme. Kartais net pavydėdavau jai, kad ji gali daugiau padėti tėvams, gali daugiau leisti sau, bet tai nepiktas, „baltas“ pavydas. Džiaugiuosi, kad turiu mylimus tėvus ir daug daug gerų draugų. Taip, dar nėra to vienintelio, bet kas nustato, kada jis turi atsirasti? Šiandieną ir tos, „ikitrisdešimtmetinės“, svajonės kelia lengvą šypsnį. Svajones galima pakeisti, tikslus pakoreguoti – tai vadinama gyvenimu. „Užsiciklinimas“ ties kažkokiais mistiniais tikslais tik kels papildomą stresą ir neleis judėti pirmyn. Gal nusukus nuo to pasirinkto tako, rasi kitą – geresnį ir platesnį, nuvesiantį ten, kur net nemanei atsidursianti? Manau, kad tapau brandesnė ir nekeliu sau tokių tikslų, kaip anksčiau, lai gyvenimas pateikia man staigmeną. Nes kas gi nustato, kaip ir kada vyks pokyčiai tavo gyvenime? Žinau – turiu blogą įprotį nuolat lyginti save su kitais žmonėmis, bet dabar labai stengiuosi taip nesielgti. Aš esu, aš ir mano gyvenimas yra mano gyvenimas, jis neturi būti panašus į niekieno kito.

Ką dar norėčiau pakeisti? Esu plepi, nuolat užverčiu klausimais ir pasakojimais savo pašnekovus, dažnai įvarydama juos į neviltį. Pažadu mokytis išklausyti ir išgirsti kitus, ne tik save ir savo problemas. Nuo šiol iš geriausių „draugų“ sąrašo oficialiai išbraukiu stresą ir paniką – nebenoriu jų pažinti.

Štai toks minčių kratinys išėjo šį kartą. Nežinau, kiek būsiu čia, toli nuo Lietuvos. Nemanau, kad įleisiu čia šaknis, bet nesiskubinu ir grįžti, kol kas man čia yra gerai. Linkiu ir jums susirasti savo kelią ir eiti juo pirmyn. Su geriausiais linkėjimais

Dovilė

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*