Vos ne visą gegužę pralijus, o dabar užkepinus saulei, žolė auga kaip ant mielių. Rodosi, tik vakar nušienavai, o jau vėl reikia gražinti savo žaliąsias erdves. Miestas taip pat nesnaudžia, birbia trimeriai, važinėja įvairi technika ir trumpina žaliąjį žemės kilimą. Per sezoną, tikriausiai ne vienas tūkstantis hektarų nušienaujama.

Nieko keisto, kad pirmiausia žolė pjaunama prie reprezentacinių gatvių, žiedinių sankryžų, skverų, o vėliau ir prie gyvenamųjų namų. Atsižvelgus į žolės aukštį ir augimo tempus, tikriausiai pirmiausia žolė susitvarkoma prie labiausiai matomų gatvių, po to pjaunama ir prie likusių gatvių.

Teko parvažiuoti iš Vilniaus į Širvintas, kitą dieną atgal, magistrale, vadinama autostrada. Jau iš tolo pasitinka Širvintų rajono vėliava, šalia Baltijos kelią žyminčio paminklinio akmens, deja, čia vaizdelis apgailėtinas. Nepaisant to, kad per dieną pro šią vietą tikrai pravažiuoja ne vienas šimtas automobilių, reprezentuojame savo rajoną prastai. Aukštoje žolėje skęstantis akmuo ir apaugęs vėliavos kotas gero įspūdžio apie tvarką rajone nesudaro. Nesiimu spręsti kas turi šienauti, tvarkyti šią vietą, bet akylos akies, stebinčios ne tik besigražinančias Širvintas, čia, šioje vietoje labai trūksta. O gal laukiama kokio susipratusio piliečio, kuris neapsikentęs ims ir sutvarkys šį gabalėlį pievos. Labai noriu tikėti, kad miesto centro preciziškas tvarkymas persikels ir į rajono pakraščius. Ačiū.

Skaitytoja Laima

Vos ne visą gegužę pralijus, o dabar užkepinus saulei, žolė auga kaip ant mielių. Rodosi, tik vakar nušienavai, o jau vėl reikia gražinti savo žaliąsias erdves. Miestas taip pat nesnaudžia,...