Naujausios žinios

Slėpynės

Varpininkas

Nomedos Drazdienės koliažas

Na va, jau ir vasara traukia rudeniop, naktys ilgėja, tik laimė, kad dienomis saulė šilumos negaili ir gali mėgautis ja, kiek širdis geidžia ir akvata ima. Apima kažkoks rudeninis slogutis, rodos, va ką tik laukei tos gražuolės vasarėlės, o čia, brūkšt ir istorija. Tikiuosi, kad rudenėlis nepašykštės saulės spinduliukų ir paslėps po lapais visokias buvusias negeroves. Gerai, kad tų lapų yra ir bus kur paslėpti, nes kitaip liūdna būtų visokiems nesusipratėliams ar mūsų skaidriausiosios valdovės pavyduoliams. O dabar viskas labai paprasta, kyštelėjai žodelį ar špygelę ir iš karto slėpiesi arba paslepi.

Ašai čia, brangieji mano, ne šiaip sau apie slėpynes pradėjau porinti. Manote, kad tik vaikai šį žaidimą mėgsta? Oi ne… ir suaugusiems jis prie širdies, tik lygiai skirtingi: vaikučiai su džiaugsmu slepiasi ar ką slepia ir su džiaugsmu suranda, o va suaugusieji dažniausiai iš baimės slepia ir dreba, kad tik niekas nerastų.

Ana va, kai dar teko savo varpinėje darbuotis, viena nabažna davatkėlė mano palociuose paliko vieną tokį tik suaugusiems skirtą daiktelį, tiksliau paslėpė, kol aš mišiose buvau, o jau paskui drebėjo, kai ašai suradau ir jai atidaviau, kad tik niekas nesužinotų. Bet ašai ką, ne vyras, kad tokias subtilybes viešumon kelčiau, jau lai visokios žinių ir gandų nešiotojos dirba darbą. Ašai šitoje vietoje kaip žemė esu, ne mano daržas – ne mano pupos.

Bet visai kitas reikalas, mano galva, kai kalbama apie valdžią ar šiaip kokį viešesnį asmenį, o jau jei kalba pasisuktų apie valdovę, tai tylėti būtų nepadoru ir net, sakyčiau, gėdinga. Jau ką ką, bet skaidrumo ir viešumo mūsų valdovei per akis: ir ekranuose, ir spaudoje, ir internete, toks vaizdelis susidarė, kad it knygą kokią suskaitėme, su kitais pasidalinome ir dar tęsinio lauktume. Net negražu, toks savotiškas bulvaro skaitalas pasidarė. Bet… yra, pasirodo, ir čia šuo pakastas.

Neseniai sutikau su nuo koronos pasislėpusia kaimyne Pranute. Oje kokia, apsimuturiavusi, vos pažinau. Bet iš didelės pagarbos man (pasirodo, kad ją pelniau savo paskutiniais pasamprotavimais apie varguolius ir fontanus, valdovės skaidriausiosios antrąją pusę), taigi va, Pranutė dabar mane vos ne didžiausiu valdovės skaidriausiosios globėju laiko, todėl drąsiai dalinasi savo žiniomis iš patikimų šaltinių, o ašai, kadangi tai labai svarbu mums visiems, dalinuosi su jumis. Sakote, kad gausiu per galvą, nes per daug plepu, tikrai nesirūpinu dėl savo kailio, o pagaliau ką jau čia tokio man beiškrės. Sakau jums, mielieji mano, reikia visiems mums žinoti, kad galėtume teisingus sprendimus priimti.
Iš Pranutės sužinojau, kad mūsų valdovė skaidriausioji tikriausiai neis Seiman (galime lengviau atsikvėpti mes, varguoliai), o priežastis – slėpynės. Pasirodo, kad valdovė skaidriausioji, norėdama šventos ramybės tiek sau, tiek ir mums, varguoliams, nutarusi nekelti bangų, nes žinote, savo karalystėje gali susitvarkyti taip, kaip reikia, gali suslapstyti po tais lapais ar rudeniniais, ar popieriniais taip, kaip reikia, ar taip, kam reikia, o va, jei pradėsi per daug reikštis, gali baltais siūlais susiūtos siūlės prairti ir pabirs viena po kitos slaptos informacijos gijos, ir prasidės tada tampymaisi, teisinimaisi, aiškinimaisi, jau geriau vyrelis lai sėdi Seimuke, o valdovė mūsų skaidriausioji sėdės ir karaliaus mūsų kraštuke. Žinote, kaip liaudies išmintis sako, kad geriau žvirblis saujoje, nei jautis girioje. Tai va, nekvaila ta mūsų valdovė skaidriausioji, nenori būti išvelėta ir per visokius didinamuosius stiklus apžiūrinėta. Jinai pabus dar su mumis, dar padžiugins mus visus, suteiks ir įkvėps praradusius viltį, o paskui gal koks Europarlamentas suvilios.

O iš kitos pusės, pamąsčiau, sužinojęs šią informaciją, lai ir pati valdovė skaidriausioji po šitokios galybės darbų pailsi, kad nepaliktų viso gėrio kažkam, o dabar pati galės mėgautis pro langą myžčiojančiu fontanu savo rūmų kieme (tiesa, šį sekmadienį fontanėlis nebemyžčiojo, ir šiaip per savaitę buvo nesklandumų su fontano šlapinimusi, matyt, prostatai šakės bus, bet aš ne medikas). Galės ir toliau mus visus džiuginti savo apdarais ir apžavais, va gal kokis rudens derliaus šventimas vyks. O laikas greitai tiksi ir čia vieni ar kiti rinkimai bus ant nosies. Tad viltis mūsų neapleis, rudeniop naktys ilgyn, o tuo reikia naudotis, norint ką nors paslėpti, nes jei ne, tai gali velniop viskas nueiti ir visokie darbeliai, popierėliai, žodeliai pradės lįsti kaip ylos iš maišo.

Reikia gerai apgalvoti prieš imantis bet kokio naujo reikaliuko, mokytis, o mokytis reikia iš savo valdovės skaidriausiosios, kaip žaisti tas suaugusiųjų slėpynes. Vat, mielieji, ir lieki su klaustuku, nors Biblija sako, kad nėra nieko paslėpta, kas nebūtų atskleista, nieko slapta, kas nepasidarytų žinoma ir neišeitų aikštėn. Tereikia lukterėti, o šitai mes mokame, turiu galvoje laukti ir tikėti tuo, kas mums sakoma, o ne tuo, kas daroma.

Slėpiningasis jūsų Varpininkas

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*