Pasidalink per Facebook!

Straipsnis buvo išspausdintas šių metų spalio 19 d. laikraščio „Širvis“ 41-ame numeryje.

Vis ta pati nenuilstanti „Bočių“ bendrijos taryba sukvietė bendrijos narius, besidominčius ir norinčius susipažinti su mūsų krašto ypatingomis vietomis, ypatingais žmonėmis. Norinčiųjų apsilankyti pas ne tik rajone, bet ir Europoje, žinomą ūkininkę atsirado per penkiasdešimt. Tad pirmoji kelionė – aplankyti Griciūnų kaimą ir jame įkurtą ekologinį ožkų ūkį, kuriame tvarkosi simpatiška, besišypsanti Andžela Dalia Ėmužytė. Labai užimta moteris sutiko didelę bočių grupę apvedžioti po savo valdas, atsakyti į jiems rūpimus klausimus, pavaišinti ne tik kava, bet ir ypatingo skonio ožkų pieno sūriais. O jau sūrių rūšių gal penkiasdešimt – visų nei išragausi, nei pavadinimą atsiminsi, tik žinai, kad valgei, kad skanu ir kitiems patarsi ten apsilankyti ir įsigyti sūrių, o kokių negali patarti, nes kiekvieno skonis kitoks.

Kad ūkis būtų ekologiškas ir aukšto lygio, Dalia labai daug dirbo, ne mažiau dirba ir dabar, ir taip dvidešimt metų. Ypatingai sunku buvo pradžioje, kai neturėjo jokios patirties, tik begalinis noras ir užsispyrimas suteikė jėgų dirbti sau šioje nederlingoje žemėje. Užsispyrimas ir nuoširdus triūsas davė puikių rezultatų, tai matome dabar besilankydami, besidairydami ir besistebėdami, ką gali darbščios moters rankos. Stebėti rinkos pokyčius, diegti naujoves, visada paisyti ir prisitaikyti prie pirkėjų norų, bet neužmigti ant laurų – tokia verslo filosofija vadovaujasi Griciūnų ožkų ūkio ūkininkė Dalia Ėmužytė. Pasak ūkininkės, tik nereikia tingėti ir nereikia dejuoti, o imti ir veikti. Nemoki – išmoksi, jei nėra – rask, nesupranti – klausk. „Prieš dvidešimt metų ožkų pieno produkcija buvo žinoma nedaugeliui,“ – aiškina Dalia. Pradžioje prekiauti buvo nedrąsu, neaišku, ar pirks, ar patiks tokie sūriai, kokia gali būti jų kaina. Tad pirmuosius sūrius pirkėjams siūlė nebrangiai, kol suprato, jog versle gera prekė turi turėti ir gerą kainą. Kai su laiku ožkų sūriai buvo įkainoti tinkamai, pirkėjai nenustebo. Prie Dalios sūrių išsirikiuoja eilės pirkėjų, jie jau pažįsta gamintoją, pasitiki produkcijos kokybe. Žiemą, kai sumažėja pieno, mažėja ir gamybos apimtis, tada prekiaujama brandintais sūriais, kurie gaminami vasarą. Juos bočiai matė gražiai sudėliotus lentynose.

D.Ėmužytė vis gausina savo veiklą: Europos Sąjungos fondų paramos dėka ūkyje veikia sūrinės su įdiegta moderniausia įranga, didelė šaldymo kamera su kvarco lempomis, o kitame neseniai įrengtame pastate yra degustacijų ir renginių salė, sūrių parduotuvė, kurioje bočiai, neatsilaikę sūrių vilionėms, prisipirko lauktuvių namiškiams. Sūrių asortimentas labai gausus: su cinamonu, žolelėmis, rozmarinais, bazilikais, česnakais, brandintų, rūkytų. Prekiaujama ir ožkos pienu, ir ožkos mėsa. Artimiausiu metu planuojama pradėti ožkų pieno ledų gamybą. Atrodo, viskas puiku, tačiau nėra namų be dūmų: ne kartą vilkai puolė ožkas ir nemažai išpjovė, jaunas ožkytes puola kiaunės, lapės, vanagai. Nors ožkos pačios gydosi lauke ir miškuose, ėsdamos apie du šimtus augalų rūšių, netgi musmires, būna ir kritimų.

Neskaičiuokime ūkininkės pelno, matykime, kaip pasikeitė šis Griciūnų kaimo kampelis atėjus Daliai. Bočiai buvo sužavėti Dalios energija, jos vikrumu ir vaišingumu. Į šį ūkį atvyksta ekskursijos net iš Prancūzijos, Švedijos, Norvegijos, o mes, vietiniai, tik dabar susipažinome. Kaip toj dainoj: „… kodėl taip būna šiame pasauly, kad į paveikslus mes vis žiūrim iš toli, kodėl nematom spalvų gražiausių, kurios mums šviečia kasdieną kely“.

Straipsnis buvo išspausdintas šių metų spalio 19 d. laikraščio „Širvis“ 41-ame numeryje. Vis ta pati nenuilstanti „Bočių“ bendrijos taryba sukvietė bendrijos narius, besidominčius ir norinčius susipažinti su mūsų krašto ypatingomis...