Pasidalink per Facebook!

Straipsnis buvo išspausdintas šių metų lapkričio 9 d. laikraščio „Širvis“ 43-ame numeryje.

Nuo seno įprasta baigiantis rudeniui suskaičiuoti viščiukus. Kam kiek išperėjo, tas tuo ir džiaugiasi: vieniems algas pakėlė, priedų pridėjo, kitus atleido; vieni teismus laimėjo, o kitus į darbą priėmė su priverstinėmis pravaikštomis; jei kažkas džiaugiasi rinkimų į Seimą rezultatais, tai kiti nosį raukia dėl koalicijos nesusikalbėjimo. Žodžiu, ruduo – derliaus metas, ką gi, koks tas ruduo Širvintoms. Galime drąsiai sakyti, kad tikrai turtingas ir geras, dosnus ir nuteikiantis neblogam pavasariui.

Pasižvalgykime po nuveiktų ar dar veikiamų darbų platybes.

Daugelis pergyveno ir jaudinosi dėl kertamų liepų, kai buvo keičiamos šaligatvių plytelės – viens du ir pradėti darbai baigti. Medžiai, kad ir dar ne visi iki galo, bet susodinti, žaliuos pavasarį, mes šešėlį ant kepančių nuo karščio praeivių. Gražu, patogu, šiuolaikiška. Visiems burnotojams: vienas – nulis jų nenaudai.

Kaip keitėsi miesto centre esančios erdvės, jau tūlas nelabai ir suka galvą. Turime gražų ir jaukų skverelį vaikams, kur mažieji širvintiškiai turėjo ir turi puikias laisvalaikio praleidimo galimybes, net batutas neatlaikė tokio antplūdžio. Nieko, mokysimės tausoti ir rūpintis mūsų visų bendru turtu, švara ir išsaugojimu kitiems to, ką turime smagaus.

Jei buvusiai valdžiai visada trūko pinigų, tai pasižiūrėjus į esamos užmojus ir įvykdytus porjektus – norisi per petį patapšnoti ir palinkėti nesustoti: kavinė pliaže, kuri veikė vasarą, jauki kavinė knygyno patalpose, vaikų žaidimų ir pramogų centras buvusiose Turizmo ir verslo informacijos centro patalpose. Gal ne valdžios nuopelnas, bet nauja kebabinė irgi duris atvėrė rudenėlį. Jei dar pridėtume Maksimos statybas ir atidarymą lapkritį, beliks tik nykštį iškėlus į viršų sakyti – to Širvintos dar nematė.

Nors ir ne šios valdžios nuopelnas, bet ji irgi pirštą pridėjo prie Kalnalaukio gatvės sutvarkymo. Gal taip ir turėtų būti – perimamumas – vieni pradeda, kiti tęsia, treti pabaigia. Širvintiškiai, žinoma, labiausiai dėkos esantiems dabar valdžios olimpe, tačiau nereiktų pamiršti ir buvusių nuopelnų. Gatvė iš tikrųjų puiki, teks keisti savo leksikone naudotų žodžių prasmę iš neigiamos į teigiamą: Kalnalaukis – skamba išdidžiai ir dažnas rajono gyventojas norėtų tokios gatvės.

Smagu, kad miesto gatvės apšviestos šiuolaikiškais ir elektros energiją tausojančiais žibintais, už kuriuos net apdovanojimą ir nominaciją vieninteliai visoje Lietuvoje gavome. Valio, pavydėkite, kad negyvenate šiame šviesiame ir saugiame mieste.

Reikia pažymėti dar vieną bene pirmą kartą įvykusį reiškinį – pilietinę iniciatyvą, išsaugant miesto centrinėje aikštėje prieš savivldybės pastatą, augantį ąžuolą. Nors valdžia buvo suplanavusi, prieš tai neatsiklaususi miesto gyventojų nuomonės, vienaip, tačiau pilietinės iniciatyvos ir visuomenės pasipriešinimo dėka, bent jau kol kas, šį reikalą dėl aikštės pertvarkymo, medžių pašalinimo ir QR kodo iš trinkelių išdėliojimo pristabdė. Matysim, kaip čia bus toliau, bet tikėkimės, nesivadovaus valdžia nuostata: šunys (čia mes) loja, o karavans (čia valdžia) eina. Žinokite, mielieji valdžios galiūnai, šunys ir pasiutę būna, kąsti pradeda.

Negalima praleisti ir nelabai malonių prisvilusių reikalų, kurių taip pat gausu. Kaip sakant, ir šaukštas deguto statinę medaus sugadina, tad nors ir nemažai gero nuveikta, visgi, negalima nematyti ir tų cisternų deguto.

Oi, neaišku, kaip bus su rajono biudžetu, oi ,ar tik neteks būsimai valdžiai po poros metelių raudoti ir ištuštinto (dabartinės valdžios) biudžeto skolas padengti ir diržus veržtis pamirštant šventes, Kalėdų egles, gėlynus, uždarant atidarytas kavines, pramogų centrus. Dažnas matome, kad kavinės tuščios, vaikų užimtumo centre irgi keletas vaikelių, o kas viską turi išlaikyti, bandome spėti – viskas dotuojama bus iš biudžeto, jei netiesiogiai, tai kažkieno sąskaita. Nemokamas sūris būna tik pelėkautuose. Nemokamų pramogų, patalpų išlaikymo, darbuotojų atlyginimo nebūna. Vienaip ar kitaip kažkas turės sumokėti. Bandykim lažintis, kad būsime ne mes?! Šiluma pabrango? Pabrango. Sakote, kuo dėta šiluma, o kodėl ir ne. Tai vienas iš šaltinių surinkti papildomų pajamų, apsimetus, kad, neva, reikia kažkokį tarifą padidinti. O UAB „Širvintų šiluma“ sutuokus su UAB Širvintų komunaliniu ūkiu, dar vienas pajamų šaltinis, pavyzdžiui, gėlytes sodinti ir prižiūrėti, ar biudžeto skolas padengti. Nebūkime naivūs, kad sulauksime patikinimo, kad taip nebus, tiesiog, bandome ieškoti pajamų šaltinių. Nes kuo valdžia, o pirmiausia rajonui atstovaujanti merė, turėtų rūpintis labiausiai, tuo visai, na gerai, beveik nesirūpina. Kur ilgalaikės investicijos į rajoną, kur naujos įmonės, verslas? Juk tai turėtų užtikrinti rajono biudžeto klestėjimą, o ne tiksliniai europinių projektų pinigai į tilto ar sporto ir sveikatingumo centro statybą. Čia dar reikės ir prisidėti iš biudžeto 10–15 proc. nuo projekto vertės. Juk jau beveik pusė kadencijos laiko praėjo, o naujų verslo investicijų nesigirdi.

Žinoma, paprasčiausiu keliu einant ir rodant rajono žmonėms merės, valdžios rūpestį eiliniais gyventojais, asfaltuojant vieną ar kitą gatvę, atidarant vieną ar kitą kavinę, puošiant miestą gėlėmis, galima užsiimti saviapgaule, kad viskas puiku. Ir iš tikrųjų neblogai atrodome – miestas keičiasi. Tik kokia kaina? Teko girdėti, kad seniūnijose sumažinti (o gal ir visai nubraukti) pinigai kaimo kelių priežiūrai: žvyravimui, greideriavimui. Rajono kelių priežiūros konkursą laimėjusi firma kai vieną kartą kelius pagreideriavo, užvertė pakelės griovius ir juos teks kažkam tvarkyti, o greideriavimui skirtas žvyras, sako, skirtas statyboms, bet ne keliams taisyti. Lietus palijo ir žvyrą išplovė.

O kur dar ligoninės, poliklinikos reikalai, kai žmonės bėga ir vengia šių įstaigų kaip galėdami, o negalėdami stengiasi pagalbos ieškoti aplinkiniuose rajonuose, o abejones kelianti gydytojų kompetencija, kai nenuskausminus operuojamas žmogus…

Taip, visokių tų viščiukų priperėjome šiemet. Svarbiausia, kad nebūtų karo, o visa kita tik dūmai ir tai praeis. Tik kokia kaina?

Straipsnis buvo išspausdintas šių metų lapkričio 9 d. laikraščio „Širvis“ 43-ame numeryje. Nuo seno įprasta baigiantis rudeniui suskaičiuoti viščiukus. Kam kiek išperėjo, tas tuo ir džiaugiasi: vieniems algas pakėlė, priedų pridėjo,...