Naujausios žinios

Smegenų ar turi?

Mano varpinė

Nomedos Drazdienės koliažas

Oi oi oi, tokios dienos, toks gražus pavasaris, tiek reikalų lauke kaip tyčia, o čia prašom, sėdėk namie. Na kur matyta, sakytume ašai, koks būčiau šliaužikas, kuriam pienas nuo lūpų nenudžiuvo. Vaikystėje pamenu, dažnai mama sakydavo, kad sėdėk namie ar nekišk nosies iš namų, bet dabar, sulaukus jau tokio pakankamai solidaus amžiaus ir apturėjus tokias rinktas parapijos varpininko pareigas, sėdėti namie, tikra kančia ir išbandymas. Bet ašai nebūčiau ašai, jei nesugalvočiau kaip čia prasisukti. Na, pavyzdžiui, kol anksti ryte visi miega ar ruošiasi darbuosna, kad ir nuotoliniu būdu, nupėdinu parduotuvėn, kuri specialiai senjorams duris atveria. Malonu, kad toks dėmesys rodomas garbaus amžiaus piliečiams, bet tikrai ne visiems. Pažįstu kelias tokias asabas, garbaus amžiaus moterėles, kurios piktinasi, kaip taip galima, diskriminacija ir ne kitaip. Jei eini parduotuvėn anksti ryte, vadinasi, esi tokio garbaus amžiaus, kad turėtų būti gėda. Visi žino, kiek tau metų, nieko nenuslėpsi, tai verčiau jos, siekdamos išlaikyti savo „jaunystės“ statusą visuomenės akyse, parduotuvėn pėdina vėliau, už tai jaunos išlieka, ne taip kaip kokie ten garbaus amžiaus senjorai. Man tokios „jaunuolės“, jaunystės besivaikančios karantino metu, primena višteles, kurios blaškosi, staiposi po kiemą grūdelio ieškodamos ir be galvos po mašinų ratais puolančios. Et, sėdėtų jau geriau namie ir be reikalo nerizikuotų, bet kur tau, jaučiu, kad čia yra ir dar kitų priežasčių – pasirodyti vienai prieš kitą, kokios jos drąsios, kokios jaunos, na ir, žinoma, karščiausias naujienas aptarti akis į akį.

Kur ten jau tas virusas bus baisus, jei valdovės mūsų skaidriausiosios mundurą, o tiksliau turbūt reiktų sakyti, apdarą reikia apginti, kokiam nesusipratusiam akyse šviesą įžiebti, kad valdovė teisi, kad skaidriausioji gera, kad jajai visi paklūsta. Galvoju ašai tada, ar tikrai valdovei mūsų reikia tokių padėjėjų, skalbėjų, gandų nešiotojų ir nuomonės skleidėjų. Panašu, kad dar ir kaip reikia. Tų, kuriems dar akys neatsivėrusios per pirmosios josios kadencijos viešpatavimą, vis randasi kaip tų grybų, va ir tenka šioms ponioms juodžiausius darbus atlikti, smegenis išskalbti ir akis prakrapštyti. Pareigos nelengvos, bet reikia manyti, kad valdovė už nuoširdžią tarnystę ir besąlyginę ištikimybę atsilygina. Ašai panašias pareigas atlieku, bet visuomeniniais pagrindais, taupau mūsų karalystės biudžeto pinigus.

Bebūdamas priverstinai namie, visą pasaulį stebiu internete, kur lobių lobis ir neišsenkanti versmė žinių, naujienų, informacijos. Taigi, jau sakiau, kad esu vienas iš kelių tūstančių mūsų valdovės skaidriausiosios feisbuko draugų, tai karščiausias naujienas tiesiai iš josios sužinau, nereikia man ir tų vištelių. Taigis, jei ir toliau bus taip ir tęsis tas karantinas, jaučiu, kad teks man jums, mielieji, atskirą rubriką kurti ir redaktor prašyti palaiminimo. Tiek darbų valdovė nudirba, tiek visko priveikia, kad reikia atskiros apžvalgos.

Čia palikime ateičiai mano mintis bręsti, šįkart norėčiau apsisioti, oi dovanokite, apsistoti ties viruso įveikimo atliktais darbas ir pasiekimais. Pagaliau (o gal reiktų sakyti, neduok Dieve, čia jau tos juodadarbės skalbėjos padės susiorientuoti) ant mūsų karalystės nusileido irgi tasai virusas ir jau yra du užsikrėtę. Žinoma, kažkaip netiesiogiai, per aplinkui (turiu galvoje ukmergiškius), bet visgi gavom to viruso, ne veltui juk valdovė juosius sveikino Kalėdų proga, tai ir gavom per blatą keletą tos ligos sukėlėjų. Na ir valdovė puolė rodytis ir ginti, ir saugoti, ir rūpintis, ir barti, ir girti, ir skatinti ir taip toli, ir taip plačiai, kad net televizijos ėmė rodyti, atskirais reportažais savo naujienų laidas rengti kaip mūsų motušė, kitaip jau čia nepavadinsi, valdovė skaidriausioji per daug būtų šalta, o va mama, pats tas. Taigi kaip mūsų motinėlė rūpinosi susirgusiais ir vargą, ligą kenčiančiais ir greitąją pati užsakė, ir policiją plius kartu iškvietė, kad tik nebūtų jokių trukdžių, viskas vyktų kaip sviestu patepta.

Bandė sergančioji atsisakyti to didelio rūpesčio ir dėmesio, bet pasakė greitoji, ką jūs, juk pati pačiausia paliepė, čia taip sakant aukščiau visko ir taškas. Juk josios rūpestis ir begalinis susirūpinimas lenkia visokių medikų nurodymus, patarimus, kas jau kas, o mama geriausiai žino, ko jos vaikams reikia.

O reikia ir šilumos, ir karšto vandens, kas bus jei susirgs kūrikai, liūdesys ir sunkios dienos, tai va ir sudarė idealias sąlygas tiems kūrikams gyventi, darbą dirbti ir nesukti galvos dėl ligos. Viskas už juos pagalvota ir suorganizuota, o dar ir pinigine išraiška bus atsidėkota.

Et, kai paklausiau mūsų valdovė skaidriausiosios, mamos mylimiausios interviu, tai eilinį kartą pasitvirtino mano įžvalgos, kad mums jau smegenų nereikia, kam jos. Apie viską pagalvota, viskas sutvarkytą, be josios žinios nė lapas nenukrenta, tai kam galvą sukti, kam čia tų smegenų ieškoti. Būkim visi besmegeniai, nes tik tokie gali suprasti visą valdovės rūpestį, dedamas pastangas ir beribį atsidavimą mums. Nes visi tie, turintys tų subproduktų, kurie galvoje būna, vis nerimsta, vis ieško kažko geresnio, vis skundžiasi. Ech, ašai dabar jaučiuosi kaip tas liūtukas su vėžliu bedainuojantys apie saulutę ir nekvaršijantys sau galvos. Jei saulutė nešvies, mamytė gal kokią išeitį suras…

Besmegenis Jūsų Varpininkas

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*