Straipsnis buvo išspausdintas  gegužės 31 d. laikraščio „Širvis“ 22-ame šių metų numeryje.

Kartas nuo karto vis pasitaikydavo išgirsti apie Širvintose esančią romų šokių grupę. Sudomino, todėl šiandien kalbinu grupės vadovę Rūtą Škrabienę.
Rūta nėra choreografijos specialistė, ji, kaip pati šypsodamasi sako, tiesiog mėgsta šokti. Kai kažkada Laima Dorofejevaitė Širvintose subūrė rytietiškų šokių mėgėjas, Rūta buvo viena pirmųjų dabartinės „Laumenės“ šokėjų. Ji iki šiol yra dėkinga Laimai už tą galimybę prisiliesti prie egzotiškų šokių, padirbėti su profesionalia vadove, įgyti pasitikėjimo savim. Kai dėl asmeninių priežasčių teko palikti „Laumenę“, šokti vis vien norėjosi ir Rūta su trimis bendramintėmis prieš ketverius metus įkūrė grupę „Rytietiškas vėjas“. Moterys šoko savo malonumui, gal ir šiandien tebešoktų tik sau, bet viskas pasikeitė, kai kartą jos sugalvojo bendrai draugei paruošti gimtadienio šventę. Kai solenizantės garbei sušoko kelis šokius, susižavėjimui nebuvo galo. Nuo tada pasipylė kvietimai į šeimynines šventes. Vestuvės, gimtadieniai, jubiliejai – „Rytietiškas vėjas“ visur laukiamas.
– Rūta, kaip repertuare atsirado romų šokiai?
– Jie man visada patiko, man patinka jų aistra, mane „veža“ romų muzika, įspūdingi drabužiai. Pradėjom šokti ir romų šokius. O žiūrovams, ypač vyresnio amžiaus, šie šokiai irgi labai patinka.
– Šokot kelios moterys, bet dabar į kolektyvą atėjo jaunos merginos. Ar jau ruošiate pamainą?
– Mes dar turim parako ir trauktis nesiruošiam, – juokiasi Rūta. – Mergaitės pačios mus susirado ir pradėjo prašytis šokti, todėl ir nusprendėm atnaujinti sudėtį. Šiandien prie grupės prisijungė jau šešios mergaitės. Jų dėka ir repertuaras buvo papildytas, mergaitės ruošia keletą šokių pagal lotynų muzikos ritmus.
– Kadangi nesate choreografė, kas jums padeda paruošti šokius?
– Muziką parenku ir šokius paruošiu pati. Sutinku, nesu specialistė, viską darau intuityviai. Neretai būna, kad pamatau profesionalių šokėjų paruoštą šokį ir jame atpažįstu tuos pačius derinius, kuriuos sugalvojau pati, niekur nenusižiūrėjusi. Gal praeitame gyvenime buvau šokėja? – juokiasi pašnekovė.
– Kas remia „Rytietišką vėją“?
– Deja, rėmėjų neturim, neieškom jų, gyvenam iš savų lėšų. Ir šventėse šokam dažniausiai nemokamai, nes paprastai mus kviečia giminės, draugai ir draugų draugai – negi plėšikausi? O jei koks pinigėlis įkrenta į kišenę, viskas naudojama grupės reikmėms.
– Ir rytietiški, ir romų kostiumai yra, galima sakyti, prabangūs, kas jums juos siuva?
– Siuvu ir modeliuoju aš pati, tad siuvimas kainuoja nedaug, bet medžiagos yra brangios. O kostiumų turim nemažai, nes visokių jų reikia.
– O kur repetuojate?
– Du kartus per savaitę repetuojam kavinės „Lelija“ salėje. Salės nuoma irgi kainuoja.
– Gal galėtumėte supažindinti su grupės narėmis?
– Be manęs, Rūtos Škrabienės, kolektyve šoka Liudmila Eigelienė, Ingrida, Daiva Naraškevičiūtė-Mončiunskienė, taip pat jaunosios šokėjos Vanesa ir Gabrielė Mardosaitės, bei Miglė Petkevičiūtė. O Palmira, Gabrielė ir Adriana prisijungė visai neseniai, jos tik pradeda mokytis pirmųjų šokių.
– Kaip sekasi sutarti su jaunosiomis šokėjomis?
– Su jaunimu aš lengvai randu bendrą kalbą. Mergaitės užsidegusios, neretai atbėga po pamokų pas mane į namus, nori parepetuoti papildomai. Ne visoms vienodai sekasi. Sunkiau gal dėl to, kad jos yra jautresnės, emocingiau reaguoja į nesėkmes, pavydžiai žiūri į tas, kurioms geriau sekasi. Tikiuosi, tie aštresni kampai nusigludins ir viskas eisis dar geriau. Svarbiausia, kad visoms šokėjoms pasirodymai yra džiaugsmas ir šventė, visos jų laukia su nekantrumu. Per tuos ketvertą metų buvo dalyvių, kurios turėjo palikti kolektyvą, bet palaiko su juo ryšį ir žada grįžti, vos atsiras menkiausia galimybė.
– Ar jūsų repertuaras gausus?
– Taip, jau turim nemažai šokių. Yra solinių numerių, šokama ir dviese, ir trise, ir visa grupė kartu. Ruošdamos programą atsižvelgiam į užsakovų prašymus, be to, ir pati paderinu pagal šventės pobūdį, jubiliato amžių ir pan.
– Ką jums suteikia šokiai?
– Džiaugsmą, pasitenkinimą, atsipalaidavimą. Tai saviraiškos būdas ir kartu tarsi savotiška terapija. Šokti – smagu!

Matant spindinčias „Rytietiško vėjo“ šokėjų akis, telieka pritarti: šokti tikrai smagu. Šokite merginos, džiuginkite save ir kitus, lai jūsų užsidegimas ir entuziazmas neslopsta. Juk smagu, kai žmonės susiranda širdžiai mielos veiklos ir tuo smagumu pasidalina su kitais.

Nuotraukos iš  Rūtos Škrabienės archyvo

?

Straipsnis buvo išspausdintas  gegužės 31 d. laikraščio „Širvis“ 22-ame šių metų numeryje. Kartas nuo karto vis pasitaikydavo išgirsti apie Širvintose esančią romų šokių grupę. Sudomino, todėl šiandien kalbinu grupės vadovę...