Naujausios žinios

Surūdijusi geležinė logika

„Širvio“ redakcija

Straipsnis buvo išspausdintas  liepos 12 d. laikraščio „Širvis“ 28-ame šių metų numeryje.

Koks puikus laikas – ta vasara. Atostogos, kelionės, pramogos. Jėgų atstatymas ir pasiruošimas naujam, kaip dabar populiaru sakyti, darbų sezonui. Taigi, daugelis mirtingųjų nors ir negali pasidžiaugti kasdienės saulės spinduliais ir jos teikiamais malonumais, naujomis vandens pramogomis Širvintų mariose, ar pagurkšnoti paplūdimio kavinėje gaiviųjų gėrimų, visgi atostogauja, bent jau į darba neina. O va išrinktieji, mūsų visų, pasmerktieji Tarybos nariai jau trečią kartą per mėnesį kulniuoja į Tarybos posėdžius, svarsto ir gerina visų mūsų gyvenimą. Juk jaučiame ir jaučiate?! Tik pagalvokite, jokių užtarnautų atsakingame darbe nusipelnytų atostogų, problemos, klausimai. Sunku būti tarybos nariu. Gal todėl liaudies dainuojama: „..kas man iš tos laimės ir iš tos garbės…“. Taigi. Bet ne apie tai.

Norisi pasamprotauti apie mūsų išrinktosios Tarybos sprendimų priėmimo logiką, kuri ne kartais, o dažnokai būna tokia surūdijusi ir sunkiai nusakoma, kaip kokio niekam tikusio filmo atomazga.

Vasario mėnesį, po smurto, patyčių atvejo Širvintų pradinėje mokykloje, kai neabejingų savo vaikams tėvų dėmesiu apie įvykį sužinojo respublikinė žiniasklaida, valstybinės instancijos, mūsų rajono savivaldybės atsakingi asmenys švietimiečiai, vaiko teisių gynėjai, pavaldžių ir kuruojamų sričių atstovai, mokyklos administracija dievagojosi ir dėjo visas pastangas situacijai išsiaiškinti, surasti kaltuosius ir juos nubausti, imtis priemonių, kad ateityje tokių įvykių nenutiktų, būtinai taikyti prevencines priemones, su vaikais aptarti situaciją ir taip toliau, ir panašiai, ir labai gražiai viskas buvo suguldyta popieriuje, palaiminta įvairių darbo grupių. O tikrovėje? Na, tikrovėje irgi kažkas vyko, mokinukai bent jau video filmą apie patyčias pažiūrėjo, tikėtina, ir su mokytojomis apsitarė, na, mokyklos administracija akylesnė tapo, auka ir skriaudėjais, tarkim, irgi buvo pasirūpinta. Bet visgi, o kaip sudaryta darbo grupė šiam įvykiui tirti vertina incidentą, kokios išvados popieriuje buvo surašytos. Oficiali darbo grupės pirmininkės vicemerės I. Vasiliauskienės per paskutinią Tarybą paviešinta išvada, trumpai tariant – kalta Širvintų pradinės mokyklos administracija, nes to neturėjo, to neužtikrino, to nenumatė, o tam net nebuvo numatyta tvarkos kaip elgtis. Peršasi išvada, norint, kad situacija nepasikartotų ir mūsų visų vaikai būtų saugūs šioje ir kitose švietimo ir ugdymo įstaigose – reiktų skirti bent jau pastabą, papeikimą įstaigos galvai – vadovui. Juk tai jis atsakingas už viską savo vadovaujamose valdose: tiek už gera, tiek už bloga. O jau toliau lai jis sprendžia, ką reikia keisti įstaigoje, pabarti, galbūt net skirti įspėjimą, t. y. taikyti administracines priemones. Taip darbo grupė ir siūlė Tarybai padaryti.

Bet… Bet mūsuose, geležine logika besivadovaujantys Tarybos nariai nušviečia ir išaiškina situaciją savaip ją interpretuodami. Štai garbus ūkininkas, išauginęs dvi dukras, besidarbuojančias savivaldybės įstaigose, Alfonsas Romas Maršalka, sau, o kartu ir mums visiems pakišo mintį, kad darbo grupė galimai tokią nuobaudą pasirinko norėdama atiduoti duoklę skundo autoriui. Tik pamanykit, sunku ką ir bepridurti, pasirodo, vis dar populiaru yra duoti duokles, tai gal ir gerbiamam Tarybos nariui kažkas kažką duoda, kad ramiai galėtų gyventi?! (Atkreipkite dėmesį, reikalų su gerbiamuoju A. R. Maršalka turintys!) „Jeigu mes kiekvienam skundo autoriui aukosime žmogų, kuris tikrai nepiktybiškai šitą dalyką darė… mano nuomone, nereikia…“  Palaukite gerbiamasis, jūs ką tik pasakėte „…šitą dalyką darė…“. Piktybiškai, specialiai – čia jau tik detalė ir aplinkybės, kurios galėtų palengvinti arba atvirkščiai pabloginti padėtį. Aukoti niekas nieko neprašo, tiesiog yra aplaidumas įstaigoje, todėl vadovas turi prisiimti visą atsakomybę. Po tokių, surūdijusia geležine logika paremtų pareiškimų kyla įvairių klausimų ir (ne)pagrįstų minčių: galbūt kažkas kažkam duoklę atidavė, kad būtų išgelbėtas kailis, o galbūt, kažkas kažkam kažką pažadėjo, pagrasino ir daugumos sprendimas nulemtas? O jeigu mokyklos vadovo poste būtų kita personalija, ar šios personalijos giminaitis užimtų ne tas pareigas, kokias užima dabar, cha, tikriausiai tokia personalija jau nebedirbtų ir mintų teismų slenksčius, bet ši, esančioji, nors ir prisidirbo, liaudiškai tariant, yra auka ir jos nereikia aukoti, ją reikia pagloboti. Va, koks aukštas minties ir loginės sekos pilotažas.

Ir belieka tik pritarti Dariui Valkauskui, pastebėjusiam, kad šis atvejis pradinėje mokykloje parodė, kad rajone yra skaudulių, kuriuos reikia gydyti ir atkreipti dėmesį, kad prevenciją būtina vykdyti visose įstaigose. Taip, o nuo savęs norisi pridėti, kad tų skaudulių ne tik pradinėje mokykloje, bet ir pačioje Taryboje begalė ir prevencija čia nebepadės, reikalinga rimta operacija. Tik panašu, kad šios operacijos reikės palaukti dar apie porą metelių, iki kitų rinkimų. O dabar ir toliau leisite sau, gerbiamieji Tarybos nariai, tiek susilaikiusios mažumos, tiek nepritarusios pastabai daugumos: savus pagloboti, svetimus „paterioti“, o principingumo ir savo nuomonę, pilietinę drąsą ir atsakomybę pasilaikysite ateičiai, po dvejų metų.

Gražios likusios vasaros ir greičiau tų pelnytų atostogų, pailsėsite…

1 Comment on Surūdijusi geležinė logika

  1. Nesprendžiamos problemos tik didėja. Pradinėj apstumdė, Vileikišky truputį supjaustė, o kaltų nėra. Arba dar geriau, kalti tie, kas nukentėjo ir išdrįso pasiskųsti.

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*