Pasidalink per Facebook!

Straipsnis buvo išspausdintas šių metų liepos 27 d. laikraščio „Širvis“  30-ame numeryje.

Vieną pirmųjų kruniškių Kristiną užklumpame žoliaujančią. Atsiprašome, kad trukdome, bet malonioji Kristina patikina, kad viskas gerai. „Nebūtina visada kažką veikti, kartais reikia tiesiog pabūti. Surinkti žoleles aš dar suspėsiu.“ – maloniai priimdama viešnias, atviravo jaunoji žolininkė. Skanaudamos šviežią medų iš šeimininkės bityno, pradedame pokalbį.

– Kristina, esate viena pirmųjų naujakurių. Kas gi jus atvedė į Krunus?

– Turbūt širdis. Gyvenome Vilniuje, turėjome gerą butą. Bet norėjosi kažko kito – ramybės, tylos, kitokio gyvenimo tempo. Išgirdome apie Krunus, atvažiavome apsidairyti ir pasilikome. Iš pradžių pasistatėme štai šį namuką, – rodo Kristina kaimo klėties didumo medinį namelį, – jame ir gyvenome, kol pasistatėme namą.

– Namelis dabar tuščias?

– Tuščias jis retai būna. Yra norinčių čia paviešėti, pagyventi keletą dienų. Kartais atvažiuoja žmonės pasidomėti gyvenimu Krunuose, pasitarti dėl gyvenimo būdo keitimo. Visi svečiai yra laukiami.

– Netoli mažojo namelio pievoje išsirikiavę vienuolika avilių. Ar šeimininkė bitininkauja?

– Tik mokausi, – atsako Kristina. – Dabar padeda tėtis. Jis patyręs bitininkas. Jiedu su mama dažni svečiai Krunuose.

– Gal ir apsigyventi planuoja?

– Kol kas ne. Bet jiems čia patinka, gal kada irgi keis gyvenimą.

– Krunų medus tikrai ypatingas. Čionykštėse pievose didelė augalų įvairovė, jokių chemikalų. Iš vaško Jūs gaminate kvapnias žvakes, norinčių jų įsigyti, kiek žinau, netrūksta. Noriai perkamas ir medus. Nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens Jūs žoliaujate. Iš kur šis pomėgis?

– Iš vaikystės. Žoleles rinkdavo močiutė, mama. Mama ir dabar domisi žolėmis, bet ji daug skaito, vadovaujasi literatūra. O aš daugiau pasikliaunu nuojauta. Mišinius gaminu intuityviai. Bet iš anksto mišinių nelabai ir ruošiu. Kai kreipiasi žmogus, sumaišau arbatas pagal pageidavimą. Ir kiekvienam galiu patarti – kliaukitės savo nuojauta. Organizmas jaučia, ko jam reikia. Kas skanu, tas ir tinka. Labai naudingi yra lapai – aviečių, gervuogių, beržų, lazdynų, gudobelių ir pan. Labai tinka jų įmaišyti į arbatas.

– Ką renkat dažniausiai?

– Renku viską. O Krunuose rinkti yra ką. Šalpusniai, dilgėlės, gysločiai, raudonieji dobilai, raudonėliai, jonažolės. Čia auga ir gaurometis, vadinamas lietuviška žaliąja arbata. Visko ir neišvardinsi. Dar pati auginu ežiuoles, medetkas, mėtas, nasturtas. Bus ką skanauti šaltais žiemos vakarais.

– Prie namų auga sodas, tolėliau – daržas. Neįprastas, daržovės, braškės ir bulvės auginamos… šiauduose. Kodėl šiauduose?

– Žemė čia sunki, grynas molis, ne taip paprasta kažką užauginti. Tad šiaudai gera išeitis.

Kristinos dukra Adelė jau mokinukė. O pati Kristina dirba Musninkų vaikų dienos centre. Pasak jos, gera daryti gerus darbus ir pačiai tokia veikla prie širdies.

Malonu klausytis Kristinos pasakojimo. Atrodo, lyg jos gyvenime jokių rūpesčių ir problemų. Darbas su vaikais –džiaugsmas, žoliavimas – ramybė ir meditacija, bitutės – sielos atgaiva. Gal Krunuose gyvena tik laimingi žmonės? Bandysime tai išsiaiškinti, keliausime pas kitus kruniškius.

Sėkmės Kristinai ir Adelei, o taip pat jums, mieli skaitytojai. Iki kitų susitikimų Krunuose.

Krunų gyventoją Kristiną kalbino Janina Pukienė

Straipsnis buvo išspausdintas šių metų liepos 27 d. laikraščio „Širvis“  30-ame numeryje. Vieną pirmųjų kruniškių Kristiną užklumpame žoliaujančią. Atsiprašome, kad trukdome, bet malonioji Kristina patikina, kad viskas gerai. „Nebūtina visada kažką veikti,...