Švenčių belaukiant
„Širvio“ redakcija
Pašėlusiai greitai sukasi laiko ratas: ką tik šventėme šv. Kalėdas, o va – ir šv. Velykų sulaukėme. Smagu, kad gyvi ir sveiki, tiesa, ne visi laimingi, bet vis tiek švenčių sulaukė. Daug politinių ir ne tik peripetijų per šį kelių mėnesių laikotarpį nutiko, bet apie tai nesinori rašyti. Užtenka tų neskanių ir nemalonių prisiminimų, juk pavasaris beldžiasi į duris, saulė „žiemos triūsus pargriaudama juokias“, diena su naktimi susilygino ir toliau ims viršų. O kad taip ir mūsų, širvintiškių, gyvenimas į gerą pusę imtų ristis. Kaip smagu būtų, jei pasišalintų reorganizacijos ir savanoriškų atleidimų rykštė, jei imtume gyventi kaip civilizuotos Vakarų Europos šalys, o ne Afrikos čiabuviai, kad valdžia nebeskirstytų žmonių į savus ir priešus, į sudorotus ir dorotinus.
Juk ateinančios šv. Velykos – Kristaus prisikėlimo, mirties nugalėjimo šventė. Šventė, kur šviesa nugali tamsą, kur žmogaus silpnybės ir nuodėmės buvo įveiktos Jėzaus mirtimi. Kaip aiškiai ir paprastai turėtume suvokti pagrindinę šios šventės mintį: visi esame Dievo mylimi vaikai ir Jam vienodai svarbūs, todėl Dievas siuntė savo Sūnų pražūčiai už mus, nusidėjelius, kad daugiau taip nesielgtume, o po mirties galėtume pasiekti Jo karalystę. Juk pažvelgus giliau, pamatytume, kad esame šioje žemėje tokie laikini. Net juokinga darosi, pagalvojus apie intrigų rezgimą, valdžios užgrobimą, lipimą per kitų galvas. Juk ir ta pati valdžia – slidi ir labai trumpalaikė. Va, kad ir šios kadencijos vieneri metai prabėgo, liko treji. Todėl labai svarbu suvokti ir pradėti mąstyti, kaip elgtis, kad galėtumei ramiai gyventi Širvintose praėjus šiai kadencijai, atlikus vieną ar kitą veiksmą, darbą, sprendimą, pasakius vienokį ar kitokį žodį. „Elkis taip, kaip norėtum, kad su tavim elgtųsi“, paprasta, bet taip tesinga, kad net norisi pirštu pagrasinti – neverkite ir nepykite, kai sulauksite to, kas jums nepatiks, ar nepatinka.
Mielieji, lai ateinančios šventės, Šventos Velykos, būna Jūsų santykių, darbų, minčių, šeimos nauja pradžia. Lai sunkūs ar nemalonūs įvykiai Jūsų gyvenime sustiprina, priverčia atsinaujinti, bet jokiu būdu nepasiduoti. Tik silpnas ir nemąstantis žmogus griebiasi jėgos ir smurto, taip saugodamas save, bijodamas pasirodyti silpnas, šlubuojančiu pasitikėjimu, menka saviverte. Dar ir dar prisiminkite, kad šioje žemėje esame labai laikini, o visa yra tik rūkas, ir tai praeis.
Gražių, šiltų, jaukių ir saulėtų šventų Velykų!
Parašykite komentarą