Šventė Zibaluose
Simonas KIRTIKLIS
Straipsnis buvo išspausdintas rugsėjo 20 d. laikraščio „Širvis“ 37-ame šių metų numeryje.
Praėjęs sekmadienis širvintiškiams eilinis. Oras apniukęs, retkarčiais krapnoja lietutis, geriausia būti namie. Bet taip neatrodė zibališkiams. Per patį vidurdienį gausiai rinkosi į Zibalų šv. Jurgio bažnytėlę. Šiuo metu čia švenčiami šv. Mato atlaidai. Ne kartą yra tekę lankytis šioje jaukioje bažnyčioje, tačiau šį kartą ji buvo ypatingai papuošta: ją puošė ne tik palaimintojo Teofiliaus Matulionio paveikslas, bet ir paveikslai, kuriuose vaizduojami gamtos, miesto panoramos, gėlių motyvai, Barboros koplytėlė.
Turiningame kunigo Egidijaus Kazlausko pamoksle susirinkusieji buvo raginami nebijoti prisiimti atsakomybės už savo veiksmus ir „…turėkime tokią ydą – sugebėkime, galėkime atleisti kitiems už blogus darbus“. Šie palinkėjimai tikrai į dešimtuką, mums dar labai trūksta tolerancijos ir geranoriškumo. Po procesijos, baigiantis mišioms, kunigas pakvietė visus dalyvavusius Mišiose į bendruomenės namus, kuriuose eksponuojami Širvintų dailininkių darbai. O atnaujintuose bendruomenės namuose jau skambėjo J. S. Bacho, G. F. Hendelio muzika. Čia koncertavo (grojo klarnetu) atvykę Molėtų muzikos mokyklos mokytojai Marius Deksnys, o jam akomponavo koncertmeisterė Greta Magalinska. Parodą atidarė kunigas E. Kazlauskas, pristatydamas dailininkes Laimutę Dambrauskienę ir Aliną Motiejūnienę, ypatingai padėkojo Zibalų gyventojui Zenonui Vaitkūnui už rūpestį ir triūsą ruošiant šią parodą.
Susirinkusieji klausėsi dailininkių pasisakymų, o akys krypo paveikslų link. Alina Motiejūnienė anykštietė, tačiau jau seniai gyvena mūsų mieste, senokai susidomėjo dailės darbais. Nutapytus paveikslus vis tobulina, tad, jei kokį paveikslą pas Aliną matėte anksčiau, dabar jis tikrai jau bus kitoks. Močiutės „dailės liga“ jau pradeda sirgti ir anūkė. Mergaitė dar moksleivė, o parodai jau pateikė kelis savo kūrinius. Laimutės Dambrauskienės paveikslai buvo demonstruojami Baltarusijoje, Lydos mieste, kur susilaukė didelio pasisekimo. Negalėjai atsistebėti puikiais meno darbais, ne vienas parodos dalyvis kalbėjo, kad, jei tektų pasirinkti kurį nors vieną paveikslą, negalėtų išsirinkti.
L. Dambrauskienės gėlių kompozicijos, atrodo, kvepia, jas siūbuoja vos juntamas vėjelis… „Kaip gyvos…“ – nuoširdžiai pasakė šalia stovėjusi kaimynė. A. Motiejūnienės paveiksluose dominuoja peizažo, gamtos temos. Kai pažiūri į paveiksle apsnigtus medžius, atrodo, tuoj tuoj nukris sniegas nuo šakų, o kai matai mūsų miško laukymes, kuriose kyla vos juntamas rūkas, negali nesistebėti dailininkės gamtos pajautimu. Abi dailininkės nuoširdžiai padėkojo Zenonui Vaitkūnui už sumanymą pademonstruoti savo darbus Zibalų gyventojams. O seniūnaitė Dalia Bulonienė su talkininkėmis tik ragino visus vaišintis kūrybingų šeimininkių pagamintais valgiais.
Gera kai tokie šilti santykiai Zibalų gyvenvietėje. Kas suorganizavo parodą ir papuošė bažnyčią, taip ir nesužinojau. Seniūnaitė Dalia Bulonienė aiškino, kad ne ji čia dirbo, tai jos bendruomenės moterys, Zenonas Vaitkūnas, išvakarėse ilgai talkinęs bendruomenės namuose kabindamas paveikslus ir besitardamas su dailininkėmis irgi nepasisakė esąs organizatorius. Tikriausiai laimėjo draugystė, geri tarpusavio santykiai, bendravimas, kai visi vienas kitam padeda, sutaria, tada ir nebūtinas vadovas – visi vienodai stengiasi, visi atsakingi. Tada ir būna šventė. Belieka tik padėkoti ir palinkėti naujų idėjų įgyvendinimo, o jų zibališkiai turi.
Parašykite komentarą