Naujausios žinios

Tai bent šeimynėlė

Varpininkas

Nomedos Drazdienės piešinys

Na ką, mielieji mano, jau išsimaudėte ilgai lauktame ir išsvajotame baseinėlyje? Jei atvirai, tai ir ašai dar neprisiruošiau, kažkaip virusas tas nelemtas gąsdina, o ir šiaip gabaliukas kelio, neprisiruošiu, bet tikrai pažadu apsilankyti. Juk kaip ne kaip, sakykime, paskutinis naujausias ir moderniausias pastatas, nekalbant apie visokius parkelius ir aikštes. Girdėjau kalbant, kad ir kainos tokios mūsiškos, ne sostinės, kol kas. Žodžiu, turime kuo džiaugtis ir dar prieš kitus pasipuikuoti. Bet ašai noriu šiandien su jumis, mielieji mano, apie kitką pasikalbėti, mintimis pasidalinti. Tikriausiai atsiras tarp jūsų bambančių, kad vėl mūsų gerbiamą valdovę skaidriausiąją ramybėje nepaliksiu. O ar gali būti kitaip, kad kiekviename žingsnyje jinai ir jinai, rodos, kartais, kad be josios žinios iš tikrųjų nė lapas nuo medžio nenukrenta. Na patys pamąstykite, o vėliau pritarkite mano mintims, juk bet koks renginukas, šventė ar koks susibūrimas be josios suspindėjimo neįmanomas. Jinai, valdovė skaidriausioji, juk pirmasis žmogus mūsų karalystėje, tad ir matoma dažnai, tad ir mano mintys apie jąją sukasi dažniausiai.

Mūsų valdovė skaidriausioji skaidrina savo pasirodymu pilką rudens dieną, o kad būtų dar skaidriau, kartu, kaip ramstį, kaip kokią lazdą, be kurios sunku žengti žingsnį, prisistato ir savo antrąją pusę. Jau net ir pasimeti žmogus, anksčiau taip dažnai jisai čia pas mus nešmėžuodavo, o kodėl ėmėsi dažnėti pas mus? Ėgi ir kvailam aišku, kad didžiuojasi savo pačiute tasai vyras, toks, rodos, pagriebtų bet kurį, kaip ta meška šikinyką ir nuneštų toli toli. Na bet jau tiek tos, kaip nors iškęsim, toks savotiškas mūsų karalystės vyriškumo etalonas varguoliams: „Jei nebūsi toks kaip jis, tu vadinasi…“ pabaikite patys, man nesiseka rasti tinkamesnių žodžių pabaigai. Ta va matai, kokie pamatai mūsuose.

Aha, vadinasi tas valdovės skaidriausiosios vyriškis nori kristi kožnai moteriškei ant akių, kad balsuodama daugiau nieko nebematytų. Pažiūrėsim, kaip čia bus su maniške, kolei kas tyli, tik ar nebus, kad tyli kiaulė, gilią šaknį knisdama, paskui pridarys reikalų. Reiks šitą reikalą aptarti.

Ašai vis nerimstu savo kailyje mąstydamas, kad reiktų tikriausiai kokį įstatymėlį pakeisti ir įteisinti normalią šeimyninę mūsų karalystės ar valstybės valdymo institutą. Štai mūsų prezidentas su žmonele gražiai valdo, jis taip vyriškai jąją užstoja dėl kalbelių ar kokių nevykusių kostiumėlių, su kuriais vis viešumoje pasirodanti pirmoji ponia sulaukia visokio plauko siuvėjų strėlių. Man čia viskas aiškiau nei aišku – pavydi, tai ir peikia, kad ne vieno ar kito stilisto apsirengė kostiumėlį. Visgi nesupratingi, vienu kartu visų neapsirengs. Na bet grįžkim prie mūsų pirmosios šeimynėlės reikalų. Įteisinus tokį valdymo modelį, kai vyras su žmona ar žmona su vyru tvarkosi, kiek atkristų rūpesčių, nesusipratimų ir nesklandumų, visokie paparacai nebeturėtų į ką dantis galąsti. Ir taip viskas į savo vietas susidėliotų, jinai ar jisai pavaduotų vienas kitą, renginyje gražiai atrodytų ir niekas pirštais nebadytų, kad va žiūrėkite, tik prieš rinkimus visi mus myli. O čia būtų diena iš dienos, toks savotiškas šeimos ratas gautųsi. Netgi ir pasipuikuoti būtų galima, kad va kokia graži pora mūsų karalystėje tvarkosi, kaip savo kieme, viskas tik su šeimininkų žinia, tik jiems davus leidimą ar pritarimą. Mums, varguoliams, beliktų tik vykdyti, o per šventes įvairius vainikus pinti: gėlių, lapų, varpų, padėkų, pabaigtuvių ir pan. Idealus variantas. Kokia nors tarkim mokytoja ar valytoja, norėdama rasti darbą, turėtų pirmiausia parodyti savo ypatingą pedagoginį ar švaros pojūtį, sudaryti sąlygas susipažinti su josios nuopelnais valdovės skaidriausiosios sostui, o jei koks nors apsišaukėlis ar savo nuomonę turintis, o jei dar blogiau – ir ją reiškiantis, pasimaišytų, tai vyti lauk tokį nuo mūsų karalystės slenksčio. Kam mums reikalingi svetimi pranašai ar mokytojai, jei turėtume savo šauniąją porelę, tuomet jau ne tik kad lapai be jųjų žinios nebyrėtų, bet ir atsiprašant, pirstelėti pavėjui negalėtume. Ot būtų gyvenimas, rojus ir tvarka žemėje, ne kitaip. Tačiau kol tokio rojaus neturime, tuo ir pasidžiaukime.

Tiesa, apie baseiną užklausiau, ar buvote, o va kaip su tuo ypatingu tualetu, kurį ne taip seniai gyvenamųjų namų apsuptyje pastatė, apsilankėte, pasinaudojote? Ir kaip? Pasidalinkite savo įspūdžiais, nuomonėmis. Būsiu atviras – man dar neteko, bet prisipažinsiu, bijočiau ir eiti, na galima sakyti, kad nedrįsčiau valdovei skaidriausiajai po langais reikalus atlikinėti. Niekada! Jau verčiau kepurę duosiu priš…, bet pats taip negražiai nedarysiu. Suprantu, kad čia gamtiniai reikalai, kad gražu ir smagu, vasarą miške daug kam patinka, bet ne, o jei ten kokia stebėjimo įrangikė įmontuota ir be mūsų valdovės skaidriausiosios žinios ne tik lapas, bet ir …

Palieku pamąstymui jums, mielieji mano, o šiaip jau balsavote? Nepamirškite atlikti savo pilietinės pareigos. Eidami balsuoti su savimi pasiimkite ne tik asmens dokumentą, kaukę ir kortelę, bet svarbiausia šaltą protą ir blaivią galvą, kad paskui ketverius metus netektų nagų graužtis.

Su geriausiai linkėjimais Jūsų Varpininkas

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*