Tarologija ir kitos pranašystės
Nomedos Drazdienės piešinys
Straipsnis buvo išspausdintas šių metų gruodžio 21 d. laikraščio „Širvis“ 49-ame numeryje.
Metai – galop, o galvoje vis dažniau sukasi mintys: kas laukia ateinančiais. Ugninė beždžionė jau visokių cirkų prirodė tiek, kad maža nepasirodė. Tam ji ir beždžionė, kam, jei ne jai cirkus rodyti, ar ne? Bet grėsmingai artėjantys Ugninio gaidžio metai širdies nenuramina. Visi žinom, ką reiškia ugninis gaidys, ką čia bepridursi. Bet aš ne kvailas, suprantu, kad nereikia visko suprasti tiesiogiai: jei besibaigiančiais metais prisižiūrėjome į valias cirkų, tai nereiškia, kad kitąmet vien degsim ir liepsnosim. Ne, tikrai, ne – bus ir šalto dušo, ir kitų vandens procedūrų, nė neabejokit. Ir nerinkiminiais metais visko nutinka, mielieji mano, o ypač mūsų miestelyje.
Nepasitikėdamas vien savo pranašiška nuojauta, nusprendžiau pasitarti su specialistais, išklausyti jų numatymų, įžvalgų bei kitų pramanų ir sulyginti su savo vidinio balso išvadomis.
Kadangi esu didis savo krašto patriotas ir pirmiausia man rūpi miestelio ateitis, tad ir pranašų ieškojau vietinių. Nė neabejokit, turim tokių „pramaniūgų“ (atleiskite, pranašautojų), kurie už nedidelį – visai visai nedidelį – atlygį pasakys jums, ką tik norite išgirsti.
Tad štai viena tokia Esmeralda (o gal Doloresa, ar Antonija – tiek man galvą susuko, kad nebeatmenu) iš miestelio pakraščio bylojo, kad laukia miestelio didūs pokyčiai: dažnai čia rinksis garbūs ponai ir gražios ponios, bet gražiausiai tarp jų spindės mūsų valdovė skaidriausioji (tai žinoma, čia ir be būrėjos aišku). Tarsis jie, protingas kalbas bylos, bet valdovė mūsų tik juoksis iš jųjų bylojimų ir, valdinga ranka nutildžiusi, savąsias godas dėstys. Anie tuomet klausysis žiaunas atvėpę ir nebetars nieko, o tyliai išvažiuos ir kitą kartą negreit bepasirodys. Valdovė mūsų dar vieną prašmatnų kabinetą įsirengs, „zagraničnais“ baldais apsistatys ir pokalbiams ten kviesis ponus iš kitų miestų bei miestelių, o mūsų valdininkus dažniau ramybėje paliks. O kurie bus pernelyg įkyrūs, gali nusiųsti netgi šieno (persiprašau, gėlynų) ravėti ir laistyti. Nes gėlynai turės augti ir bujoti, kad atvažiavę ponai ir ponios nepamanytų atvykę gūdžion provincijon, kur auga tik pienės ir balandos. Tiesa, ponai bus tik vietiniai, iš Strasbūro nieks nebepasirodys. (Ir tegul sau nebesirodo, nelabai mums jų ir bereikia, užteks ir savų gražiakalbių.).
Na, viską supratote? Aš tai tikrai viską, nes ir pats buvau taip sugalvojęs. Kai mūsų valdovė dar ir teisingiausios partijos patriarche tapo (ko nesitikėjo niekas, o labiausiai ji pati, žinoma), tapo aišku, kad partijos būstinė kelsis iš ekspatriarcho tėvonijos mūsų miestelin. O kad valdovė tuos partijos pavaldinius turės kažkur priimti irgi anokia naujiena – negi senan kabinetan kviesis – juk ne lygis. Kiek per anksti miestelio statybos darbų korifėjus bankrotą paskelbė, galėtų dabar stambų užsakymą vykdyti – partinę rezidenciją įrengti. Prabanga, ištaiga ir modernas – ak, kiek pinigėlio jam iš panosės nuplaukė, čia tau ne varganų būstų renovacija, čia aukštasis pilotažas.
Patyrusi, kad manęs visai nenustebino, toji vietinė Esmeralda (ar Doloresa) siūlė dar ir tarologijos paslaugas, atseit, gal čia kažką naujo išgirsiu. Bet aš ne pirštu penimas: burti iš panaudotos taros ir pats sugebėsiu, mokyti manęs nereikia. Pasikviesiu senąjį bičiulį iš Kalnalaukio (anas, žadėto naujo buto Lazdynuose nesulaukęs, bemat į miestelį pargrįžo), „užsitarinsim“ padoriai (grynai moksliniais tikslais, kad būrimams taros pakaktų) ir po kokių trejeto dienų įžvalgas miestui ir pasauliui paskelbsim, tik klausykitės ir ausimis karpykit. Kur galiu pats susitvarkyti, ten svetimos pagalbos nepirksiu. Tarologija tai jau tikrų vyrų, o ne kokių Esmeraldų (ar Doloresų) reikalas.
Mielieji mano, atrodo, kad ir ugninis gaidys atlakdins nenuobodžius metus, kupinus naujų įspūdžių ir potyrių. Su kuo jus ir sveikinu. Linksmų jums šv. Kalėdų. Iki pasimatymo!
Jūsų Varpininkas-tarologas ir pranašautojas
Parašykite komentarą