Naujausios žinios

Tautinės atminties vietos Lietuvoje ir filmo „Izabelinos paslaptis“ pristatymas

Vladislava Orševska-Kursevičienė

Straipsnis buvo išspausdintas  lapkričio 29 d. laikraščio „Širvis“ 46-ame šių metų numeryje

Tik prieš kelerius metus Lenkijoje ir Lietuvoje buvo minimos 1863 m. sukilimo šimtas penkesdešimtosios metinės.

Po paskutiniojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo, tauriausi abiejų šalių – Lietuvos ir Lenkijos – žmonės svajojo sugrąžinti nepriklausomybę, ir ne tik svajojo, bet aktyviai to siekė.

Paskutinis XIX amžiaus didžiausias tautinis pakilimas įvyko 1863 metais – prasidėjo Sausio sukilimas. Daugelis patriotiškai mąstančių žmonių įstojo į sukilėlių gretas. Jei kas nors dėl tam tikrų priežasčių negalėjo asmeniškai dalyvauti sukilime, tai rėmė sukilėlius maistu ir furažu. Tokių žmonių būta ir mūsų krašte.

Šiais metais pavasarį Lenkijos Respublikos Ambasada Lietuvoje paskelbė konkursą „Tautinės atminties vietos Lietuvoje“. Šis konkursas paskatino Jauniūnų jaunimą – Lenkų sąjungos narius, ieškoti tokių vietų Širvintų rajone. Tuo tikslu apvažiavome visą rajoną, mums talkino Širvintų rajono istorijos mokytojai. Ypač daug svarbios informacijos gavome iš Jono Stankevičiaus, kurio dėka Širvintų kapinėse atradome iki šiol nežinomą mums paminklą– Mikolajaus Klimaševskio (Mikolaj Klimaszewski), už ką nuoširdžiai dėkojame.

Dėkojame A. Piškinui, I. Kaziukėnaitei ir visiems, kas mums nors kiek padėjo. Jų dėka sužinojome apie „Kartuvių kalną“ Pypliuose, sužinojome apie paminklą, pastatytą paskutinio mūšio vietoje Kyvonių kaime“, „Už mūsų ir jūsų laisvę“. Apvažiavome Čiobiškį, Juodiškį, Pyplius, Mešliukus, ten, kur vyko mūšiai ir, pagal senus dokumentus, buvo palaiduoti sukilėliai. Bet laikas greit bėga, matyt, kryžiai sutrunijo, paminklai, galbut nuvirto, daugiau nieko nepavyko mums surasti.

Tačiau daugiausiai dėmesio skyrėme Izabelinai – vietovei, esančiai Jauniūnų seniūnijoje. Čia dar prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo dvaras, o šalia – koplyčia, pastatyta XVIII–XIX amžių sandūroje. 1863 metais, per Velykas, šiame dvare prie velykinio stalo buvo rusų žandarų užklupti ir nužudyti keli sukilėliai, kuriuos vietiniai gyventojai slaptai palaidojo prie koplyčios sienos.

Vietinis jaunimas, vadovaujamas ponios Stefanijos, nutarė dalyvauti jau minėtame konkurse ir sukūrė filmą „Kokią paslaptį slepia Izabelinos koplyčia“.

Scenarijų filmui parašė Justina Kropaitė, operatorius Gabrielius Tamošiūnas, režisavo Kamilė Žygis, montavo Gediminas Gridziuška, įgarsino Daniel Adomaitis. Filmas minėtame konkurse laimėjo I vietą, o jo kūrėjai buvo apdovanuoti Ambasados padėkomis bei paskatinti trijų dienų ekskursija į Trimiestį: Gdanską, Gdynę ir Sopotą.

Ir štai atėjo diena, kai Širvintų rajono savivaldybės kultūros centro Šiaulių filiale filmas buvo pristatytas visuomenei. Prigužėjo pilnutėlė salė žmonių, kurie prisimena, kaip dar prieš porą dešimtmečių toj koplyčioj rinkdavosi, melsdavosi. Bet kai tarybiniais laikais buvo uždrausta čia melstis, koplyčia baigė savo gyvavimą.

Šventę pradėjo Stefanija Tamošiūnienė pristatydama filmo kūrėjus, po to buvo pademonstruotas filmas.

Savo prisiminimais su susirinkusiais pasidalino Vladislava Orševska-Kursevičienė, kuri gerai prisimena koplyčios klestėjimo laikus, tėvų ir senelės pasakojimus apie visas peripetijas, susijusias su Izabelina, o taip pat perskaitė keletą savo kūrybos proginių eilėraščių.

Jaunimas pademonstravo filmuką apie viešnagę Lenkijoje, pasidalijo savo prisiminimais.

Po to koncertavo ansamblis „Czerwone Maki“ („Raudosnosios aguonos“) bei jaunimo grupė „Green and Gold“ („Žalia ir Auksas“). Tai tas pats jaunimas, kuris aktyviai dalyvavo kurdamas filmą. Koncertą vainikavo jauna solistė – Liublino Annos Ciuri-Skladovskos Akademijos absolventė Katažyna Šydlovska (Katarzyna Szydłowska).

Po koncerto renginio dalyviai dar ilgai nesiskirstė, dalijosi savo prisiminimais. Ne vienas iš jų labai gerai įvertino visą šventę. O aš pagalvojau: „Štai ką gali padaryti grupė entuziastų, kuriems rūpi ne tik istorinė atmintis, bet ir ateitis, nes visi gyvename po ta pačia saule, visi valgome tą pačią duoną, visų čia namai, čia mūsų visų TĖVYNĖ!“

Vladislava Orševska-Kursevičienė

Nuotraukos Stanislav Jaglinski

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*