Naujausios žinios

Tiesioginis pasveikinimas

Nomedos Drazdienės koliažas

Tai bent greitai prašvilpė savaitėlė, o ir būta nemenkos įvykių gausos. Smagu, kad gyvenimas stojasi į savas vietas ir rutinai nėra kada užklupti. Štai mano antroji pusė džiaugėsi gražiu rugsėju, didelėmis bulvėmis ir gausiu jų derliumi, o anūkas nuo lazdyno triauškina riešutus nesustodamas, gausu ir jų šįmet, bet liaudies išmintis byloja, kad daug riešutų – lauk šaltos žiemos, o šaltą žiemą – didelės kainos už šildymą. Žodžiu, per savaitę išaiškėjo ir mūsų finansinės galimybės iki pavasario.

O štai Pranutė manoji nemirtingoji, visą savaitę euforijoje skraidžioja. Jai irgi tikriausiai kažkas paaiškėjo. Maniškė man į ausį pakuždėjo josios skrydžio priežastį, tik aš jos nesupratau. Pasirodo, manoji kaimynė laikraštyje perskaitė (o tai man didelė naujiena, kad jinai be vienintelio mūsų karalystės šviesulio, valdovės laiminamo, dar kažką skaito), kad valdovė mūsų skaidriausioji visai Lietuvai matant pasveikino savo valdovą, tiesiogiai Joneliu pavadindama. Va ir susileido mūsų Pranciška. „Tu tik paskaityk, kaip gražiai, kaip šiltai, kaip ne valdiškai, o su didžiuliu nuoširdumu mūsų valdovė kreipėsi į savo vienintelį, kiek jinai jajam dėkinga jaučiasi, net, sakyčiau, skolinga. O atrodo tokia geležinė, tolia plieninė moteris. Ė ne, pasirodo, kad vidus mūsų valdovės ne metalinis, o toks šiek tiek moteriškas. Kaip ten bebūtų, visi iš vieno molio drėbti esam. Pagalvok tiktai, prieš visą Lietuvą, tiesiogiai „Jonuk, tu mano“. Jau aš saviškio taip niekad nepavadinčiau ir nesveikinčiau. Sarmata būtų. Anam jau pelenai bebyrą, o čia dar pupuliuk“, – savo įžvalgomis dalinosi Pranciška maniškei. „Aš gink, Dieve, nieko nesakau prieš, kiekvienas daro taip, kaip išmano, o mūsų valdovė skaidriausioji geriausiai bežinanti kaip elgtis. Bet tu tik pagalvok, kokia ta mūsų valdovė, vienintelė taip gali padaryti“, – porino maniškė man susižavėjimo pilnu balsu. Ašai vis bandžiau įsivaizduoti, kaip manoji panašiai sveikintų mane per vietinę spaudą. Apsiverstų grabe amžiną jai atilsį mano uošvienė mieliausia, sakytų, kad išblūdo dukrelė ir ne kitaip, seną diedą malonybiškai vadinti ėmusi. Gaila, kad nesulaukė tokios dienos brangiausioji mano uošvelė, ramybė jai aukštybėse (tikiuosi), pamatytų, kaip naujais laikais žmonės ant svieto gyvena, ne taip kaip viduramžiais josios. Aišku, kodėl manoji Pranciška euforijoje gyvena, patiktų jajai tokie sveikinimai, bet kad ji savo Pranciškų taip sveikintų – nesulauks jis šitokios garbės, tikrai nesulauks. O ašai toliau mintiju, gal čia koks nors triukas. Juk sakau, mielieji mano, Seiman po nepilnų metų siųsim savo išrinktuosius, tai va, gera reklama pradžiai (mūsų valdovė šitai bene geriausiai visoj Lietuvoj moka). O ką? Va neišdegė su tuo tiesioginiu valdymu, bent kol kas, tai su savo Jonuku vis tiek ant bangos iškilo tiesiogiai pasveikindama, juk vyriškio jubiliejus pakankamai solidus, tai sveikinimas nuo jaunos žmonelės labai tinka, taip sakant, reitingams pakelti.

Galvoju ašai toliau, ar pavyks mūsų karalystės valdove nepatenkintai opozicijai prastumti savo kandidatą į etikmat komisiją, nes kitaip tiesioginio valdymo neišvengsime. Bet jaučiu savo kūnu, kad nieko nebus, va ir paskutiniajame posėdyje musę kando anieji. Mintiju ašai toliau ir vis neduoda ramybės man mintis, kad valdovė mūsų skaidriausioji jau kelis žingsnius į priekį suplanavus ir variantų begalybę turi, kaip reiktų elgtis, ką reiktų daryti. Pamatysite, brangieji, ta komisija – tik akių dūmimas. Matyti, kad yra jau numatyta, kaip sužaisti šią partiją, ką padaryti, kad būtų taip, kaip valdovei reikia, kaip jai naudingiau (na, žinoma, ne jai, o mums visiems, prasčiokams varguoliams), o viešumoje bus parodyta taip, kaip numatyta. Paminėsite mano žodį, brangieji, oi paminėsit.

Tiesa, šeštadienį su pačiute buvome nusigavę ir į derliaus šventę. Specialiai į ją, ne taip kaip aną kartą vasarą, pro šalį sliūkinau. Iš karto skubu visiems pasakyti, kad šventė buvo puiki, labai gera, labai graži, nepaprastai nepakartojama, fantastiškai beprotiška, ar kažkaip panašiai esu girdėjęs sakant. Tiesa, keistas tik vienas dalykėlis, kaip čia su tuo oru gavosi. Buvau pagatavas galvą duoti nukirsti, kad tikrai bus pagada. O še, kad nori, vėsu, vėjas, lietus. Kažkaip dangus neišklausė mūsų valdovės, arba gal kokia patarėja – padėjėja valdovės skaidriausiosios savo funkcijų iki galo neįvykdė. Gaus pipirų, oi gaus. Kaip čia taip, dieną prieš saulė plieskė kaip pasiutus, o va jau kitą dieną lietus kaip iš kibiro. Tikrai kažkokie kataklizmai ant mūsų, kad tik rimčiau ko neatsitiktų, tai ne tik tiesioginio valdymo, bet ir masinio evakuavimo prireiks. Tiesa, girdėjau, kad naujoji ministrė, kuri čia tą valdymą vis nori įvesti, ketina kažkokias pratybas organizuoti. Matyt, rimtai ruošiasi tam įvedimui, dėl to ir oro nebeišeina užsisakyti, nes neaišku darosi, kurios ponios dangui klausyti.

Et, aš kaip paprastas žmogelis su nepaprastomis turėtomis pareigomis, klausysiu Dievulio ir pačios, o visa kita, tikėtina, praeis, kad ir tiesiogiai.

Vis dar gyvenantis tiesioginio derliaus nuėmimu Jūsų Varpininkas

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*