Tikri ir apsimestiniai svieto lygintojai
Jonė LIEPONĖ
Asociatyvi nuotrauka. Šaltinis: www.efoto.lt
Išvarėme žiemą iš kiemo. Štai jau ir šiluma džiugina, sniegelis tirpsta, varvekliai varva. Tuoj tuoj paukšteliai skelbs pavasarį. Į pabaigą eina paskutinė žiemos savaitė. Tik, deja, ji nebus paskutinė karantino savaitė. Mūsų naujoji premjerė tikina, kad karantinas nebus nutrauktas sulig pavasario pradžia. Iš smulkiųjų verslininkų puodais skambina kavinių, barų ir restoranų savininkai. Jiems prognozės ypač niūrios. Mat, visiškai atlaisvinti jų veiklą žadama tik tuomet, kai šalyje šimtui tūkstančių gyventojų bus dvidešimt penki sergantieji per keturiolika dienų. Šiuo metu tas skaičius dešimt kartų didesnis. Žodžiu, kavinės maistu laisvai be išlygų pasimėgauti ir laisvadienį nuo savo virtuvės ir puodų pasidaryti geriausiu atveju galėsime vasaros viduryje. Dabar galime tikėtis bent jau pavasario pabaigoje lauke, šalia kavinės, pasimėgauti popietine kava.
Tik praėjusią savaitę pagyriau mūsų carienę už drąsą ir realių sergančiųjų skaičių atskleidimą ir še tau kad nori. Pasirodo, galimai mūsų carienė tuos skaičius atskleidė jau tampančiu įprastu būdu – neteisėtai. Praėjusią savaitę Nacionalinis visuomenės sveikatos centras patvirtino, kad mūsų jau greit tapsiančiai, kaip kaimyninės šalies prezidentas, amžinai sąžiningai išrinktai vadovei paskelbus apie nagrinėtus COVID-19 sergančiųjų sąrašus, pradėtas asmens duomenų saugumo pažeidimo tyrimas. Ir kur aš jau tai girdėjau. Dar netolimoje praeityje taip buvo nutikę. Pats ligoninės buvęs vadovas į televizoriaus ekraną suokė, kad sulaukė baudos už asmens duomenų neteisėtą atskleidimą rajono politikei. Na, po to keitėsi tie ligoninės vadovai kaip kojinės. Ir štai lyg pastovumas įsivyravo, o metodai sugrįžo. Ohoho nelinksma turėtų būti žinant apie gresiančias baudas ir nuobaudas. Pati carienė visiems skelbia, ji nebijo jokių tyrimų ir kaip mūsų legendinis Tadas Blinda visomis įmanomomis teisėtomis ir neteisėtomis priemonėmis lygins svietą, kol jį galiausiai sulygins, oi atsiprašau, išlygins. Neblogi užmojai. Tiek tūkstančių metų niekam to nepavyko padaryti, o va mūsų carienė turi tokių vilčių. Tokių vilčių turėjo ir keletas žymių karų vadų, tik baigtys jų ne iš maloniausių.
Klausiau mūsų rajono „aukštuomenės“ paruošto sveikinimo Lietuvai tekstą, kuriame skamba garsūs žodžiai: „nepriklausomybė – pirmiausia galimybė laisvai reikšti mintis…“. Tik kažkaip stebint mūsų rajono gyvenimą, žodžiai su darbais nesutampa. Ne pirmąkart, žinoma. Pripratome. Šį kartą žodžių ir veiksmų nesuderinamumas liečia mūsų ateitį, mūsų vaikų ateitį. Aš ir vėl apie tą patį – mokyklų pertvarką. Štai vienas visai nepolitiškas, du vaikus auginantis tėtis pabandė laisvai išreikšti mintis apie tą mokyklų pertvarką ir tik šast – stebuklas, buvo užblokuotas keliskart iš eilės. Teko nabagui mintis reikšti per žmonos paskyrą. Ten susibūrė keletas šimtų žmonių, kurie siūlė įvairius kiek kitokius nei carienės pertvarkos variantus, surinko parašus, pateikė „protingoms Savivaldybės galvoms“ peticiją ir šast vėl stebuklas. Pasirodo, peticija neatitinka kažkokių reikalavimų. Žinoma, žodžiais tos galvos pažadėjo atkeipti dėmesį į pasirašiusiuosius. Ne ne, nepuoselėkit minčių, kad ką nors pakeis pirmame carienės užmanyme. Viskas liks kaip buvę, bet pasirašiusieji telaukia „buldozerių puolimo“. Bus taip aktyviai atkreiptas dėmesys į jų atvirą pasisakymą ir pasirašymą, kad maža nepasirodys, ir „raugės“ tuo savo atvirumu dar kokius penkerius metelius. Kokia nuspėjama to sujudimo pabaiga bebūtų, vis tiek širdis džiaugiasi, kad vis daugiau gyventojų nusiima rožinius akinius, kurie mato gražėjančias aikštes ir skverus išorėje, bet rožine spalva užtušuoja puvinį viduje. Čia visai kaip meistriškai išmargintas virtas velykinis kiaušinis. Pastovi jis kelis metelius bufete, išlieka toks pat tobulai gražus, o neduokdie pajudinsi ir įskelsi, tai tuomet bėk iš trobos, kitaip uždusi nuo smarvės.
Praėjusi savaitė buvo kupina praradimų ir įsigijimų. Anapilin išėjo daug metų vandentieky dirbęs direktorius. Tesiilsi jis ramybėje. O štai mūsų miesto darželių junginys pagaliau įgijo nuolatinį vadovą. Direktore tapo buvusio „Saulutės“ darželio direktoriaus pavaduotoja. Na, statistika šį kartą nemelavo. Pagal šalies duomenis, švietimo įstaigos direktorius dažniausiai keičia jų pavaduotojai. Tai štai darželis naują šluotą turi, dabar beliko stebėti, kaip jai pavyks susidoroti su darbu. Ar pasitvirtins posakis, kad nauja šluota geriau šluoja?..
Parašykite komentarą