Pasidalink per Facebook!

Straipsnis buvo išspausdintas  rugsėjo 13 d. laikraščio „Širvis“ 36-ame šių metų numeryje.

Rajone šiemet nutiko ne vienas įvykis, skaudžiai palietęs mažamečius ir jų šeimų narius. Smurtas, patyčios, savižudybė – skamba tikrai nekaip. Kiekvienas toks atvejis tarsi peilio dūris širdin ne tik tiems, ką tiesiogiai palietė įvykis, bet ir tiems, kurie neabejingi tam, kas vyksta aplink juos. Todėl keistokai nuskambėjo teiginiai, kad šie pavieniai įvykiai per daug išpūsti (?), atseit, kai kurie asmenys nori sukelti bereikalingą sąmyšį ir diskredituoti atitinkamų tarnybų ir rajono merės veiklą. Keisčiausia buvo skaityti pateikiamą statistiką, rodančią, kad kituose rajonuose tokių atvejų daug daugiau, bet žiniasklaida jiems skiria ne tiek dėmesio, kiek Širvintų atvejams. O palyginimai su kitais, panašiais pagal gyventojų skaičių rajonais, tiesiog „užmuša“. Negi turime džiūgauti dėl to, kad „tik“ vieną vaiką dienos centre sužalojo bendraamžė, ar „vos“ vienam kūdikėliui, iškritusiam iš girtos mamos rankų, lūžo kaukolė? Jei pas mus užfiksuota smurto atvejų mažiau nei analogiško dydžio rajone, tai jau pretekstas džiūgauti? Džiūgausim tada, kai apie tokius atvejus nebegirdėsim bent keletą metų. Tai turi būti kiekvieno sąmoningo piliečio, ne tik merės, ar socialinių tarnybų rūpestis.

Kad tokių atvejų mažėtų, kad vaikai nebepatirtų smurto ir nepriežiūros, stengiamasi vaikus apsaugoti juos paimant iš šeimos ir perduodant globėjams ar globos įstaigoms. Lietuvoje nuolat plečiamas globėjų tinklas, šiemet atsirado nauja jų kategorija – budintys globėjai, kurie yra nuolat pasiruošę priimti vaikus iš probleminių šeimų. Džiugu, kad ir mūsų rajone yra ne viena šeima, globojanti vaikus ne vienerius metus, laikas nuo laiko atsiranda ir naujų globėjų, pasiryžusių padėti nelaimingiems vaikams. Tik keistoka matyti, kad rajonui vietiniai globėjai nereikalingi. Pastaruoju metu širvintiškių šeimose globotinių ženkliai padidėjo. Prašymų priimti vaikus nuolat sulaukia ir tie globėjai, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių to nebesiima. Viskas labai gražu, tik vienas nedidelis niuansas: vaikučiai ne širvintiškiai, juos veža iš Vilniaus ar kitų rajonų. Globėjams nėra skirtumo, iš kur vaikutis atvežtas, meilės ir rūpesčio visiems reikia vienodai. Gal Širvintų rajone nebeliko globotinų vaikų, tad galima ir kaimynams padėti? Deja, vaikučių netrūksta, bet šeimų jiems neieškoma, jie apgyvendinami globos namuose. Kodėl? Nes dėl įvairių neaiškių priežasčių didžioji dalis vietinių globėjų neįtinka rajono valdžiai ir socialinėms tarnyboms. Nuo pat kadencijos pradžios prasidėję nesuprantami tikrinimai ir bereikalingos priekabės lyg ir baigėsi, bet globėjai tebeliko nepageidaujami ir nepatikimi. Net nauji globėjai, baigę mokymus, praėję reikalaujamus testavimus, netinka rajono tarnyboms, nes bendrauja su tais, „nepatikimaisiais“. Todėl ir jie šiandieną globoja ne širvintiškius mažylius, bendrauja ne su šio rajono vaiko teisių apsaugos specialistais. O mūsų valdžia geriau mokės kelis kartus didesnes sumas už vaikų išlaikymą globos namuose, nei bendradarbiaus su „ne tais“ globėjais. Tokia politika…

Straipsnis buvo išspausdintas  rugsėjo 13 d. laikraščio „Širvis“ 36-ame šių metų numeryje. Rajone šiemet nutiko ne vienas įvykis, skaudžiai palietęs mažamečius ir jų šeimų narius. Smurtas, patyčios, savižudybė – skamba...