Naujausios žinios

„Trumpai tiesiog“ (I. Baltušytė-Četrauskienė)

„Širvio“ redakcija

Straipsnis buvo išspausdintas šių metų rugsėjo 21 d. laikraščio „Širvis“ 37-ame numeryje.

„Oi neverk, motušėle…“ dainuoja liaudis apraudodama didvyrius, kurie už Tėvynę galvas guldo. „…kad pavirtęs kaip ąžuolas girių puikus…“ – o čia jau apie ąžuolo išsaugojimo ir centrinės aikštės rekonstrukcijos reikalus. Net nenumanė Maironis kurdamas šį eilėraštį, kad virs ąžuolai nepriklausomos Lietuvos laikais. Ir virs jie todėl, kad moderniais laikais moderniai mąstantys valdžios atstovai bandys įtikinti pasenusio, nemodernaus mentaliteto nepaklusniųjų Širvintų piliečių dalį.

Diskusija normalus dalykas, kai mažiausiai dvi pusės išsako savo nuomones bei jas pagrindžiančius argumentus, pozicijas ir bando surasti bendrų sąlyčio taškų, sprendinių, kad abi diskusijų dalyvių pusės būtų patenkintos. Pasižiūrėjus iš šono, normalu, kad vyksta diskusija, tik išklausę vienos ir kitos pusės, galime priimti geriausius sprendimus. Tai idealusis variantas. Deja, idelai mums nepasiekiami mūsų rajono aukščiau jų.

Valdžios pusė, kuriai atstovavo merė, beveik neleisdama pasisakyti savo komandos nariams, aiškino moderniausios ir unikaliausios aikštės projekto subtilumus. Tiesa, jos oficiali dešinioji ranka kaip begalėdama stengėsi apginti, užstoti, apsaugoti savo tiesioginės viršininkės pozicijas, tarsi, pastaroji to negalėtų pati padaryti. Bet juk čia toks žaidimas, lojalumu vadinamas. Kokie nesusipratę tie, iš kažkur atsidanginę širvintiškiai, reikalaujantys muziejaus Širvintų krašto istorijai išsaugoti. Kadangi, vicemerė, kaip ji teigė, beveik vietinė, gyvenusi visai netoli Širvintų – Paberžėje, o iš ten geriau buvo matyti. „Viena istorijos dalis yra Širvintose, šalia bažnyčios Roberto Antinio paminklas, kur vyksta, yra istoriškai paminima istorija. Tas namelis, kuriame buvo kankinami partizanai, kur yra Nepriklausomybės aikštėj, kur yra garsios žydės atsiminimas, kuri savo nepriklausomybės Lietuvos laikais slėpė partizanus. Tai istorijos turim ir gana žalios ir jinai yra įvairiose erdvėse išsidėsčiusi,“ – tratėjo mero pavaduotoja. Va čia tai atsidavimas, pasiaukojimas, plačia krūtine užstoti ir nesukelti neigiamų emocijų savo viršininkei. Tik va, kad deklaruojama apie istoriją įvairiose vietose, o jos išsaugojimu nelabai rūpinamasi. Pavyzdžiui, tas pats minėtas namelis prie R. Antinio paminklo, kuriame buvo kankinami partizanai, griūva, kampiniai rąstai seniai supuvę. Ar tai rūpesti istorija? Žinoma, šis pastatas yra privati nuosavybė, tačiau, jei istorija rūpi, turime ją išsaugoti, galime tartis su savininkais dėl šio pastato išgelbėjimo ir išsaugojimo ateities kartoms.

Kitas pavyzdys – „garsios žydės atsiminimo“ įamžinimas. Gerbiamoji, ta garsi žydė yra Liba Mednikienė. Susipažinkite ir žinokite. Tik va, kad įamžinimo darbas pradėtas, bet nepabaigtas: akmeninis paminklas pastatytas, o projekte numatytas bareljefas kažkur pasiklydo. O ką jau kalbėti apie 1919–1920metų Nepriklausomybės kovų Širvintų valsčiaus savanorių įamžinimą Širvintose. Tai visiškai pamirštas reikalas. Va tau ir istorijos saugojimas.

„Yra Užkurnio muziejus, Kernavės. Kažką dar norėjau pasakyti…“ – postringauja didžiai godotina mero pavaduotoja. O gal norėjote pasakyti, kad I. Užkurnio ne muziejus, o tik kūrinių ekspozicija, kad Kernavės archeologinės vietovės muziejus saugo tik tos vietovės eksponatus, kad tų muziejų, kurių, pasak jūsų, yra daug, tėra keli: Bažnyčios reliktų muziejus (Kernavėje) ir privatus J. Pivoro muziejus „Armonika“. Širvintų rajone NĖRA Širvintų krašto muziejaus, kuriame būtų saugojama ir eksponuojama įvairi Širvintų rajono kraštotyrinė medžiaga. Bet, kaip sakoma, kokie patys esame, tokią valdžią turime. Tenka tik apgailestauti, kad nei valdžia, nei mes patys dorai nežinome, ką turime, ko ne, nežinome, ko reikia, o ko ne. Na, bet čia ne apie tai. Svarbiausia – nedrįskite prieštarauti merei, aš ją apginsiu (na, ir kiti mano kolegos gal prisidės).

Administracijos direktorė taip pat sudėlioja taškus ant „i“ savo baigiamojoje kalboje pabrėždama, kaip mažiukams vaikeliams: „Trumpai tiesiog. Neįsisąmonina, kad tai priešprojektiniai pasiūlymai. Tai nėra projektas“. Visgi, pasiūlymas tik vienas, kodėl tada jis tampa pasiūlymais. Kitas dalykas: kada reikia diskutuoti, kai bus pateiktas projektas, kurio jau bus neįmanoma pakeisti? Suprantame ir žinome, kuo skiriasi priešprojektinis ir projektinis pasiūlymas.

„Žmonės priversti stovėti gatvėse, ar kažkur tai užkaboriuose, neturi, kur ateiti į renginį,“ – toliau „trumpino“ direktorė. O kur, atleiskite, vyko Miesto šventė, pernykštė Derliaus šventė? Kažkur? Kažkas negalėjo švęsti? Kuris? Pasirodykite! Nereikia perdėti ir sutirštinti spalvų.

„…projektuotojų išlaidos, projektinio pasiūlymo išlaidos nėra tinkamos finansuoti pagal projekto aprašą. Mes negalim samdyti ir prašyti dar kažko, kad dar suprojektuotų alternatyvių sprendinių, ir už tai mokėti pinigus. Mes negalime švaistyti biudžeto lėšų,“ – skundėsi Administracijos galva. Labai teisingai, nešvaistykite, nors dėl to galima būtų ginčytis, bet gal reikėjo iš pradžių visuomenės poreikius išsiaiškinti, apsvarstyti, ko nori žmonės ir tada projektuotojams užsakymą pateikti. Ar jūs, gerbiamoji direktore, suknelę iš siuvėjos užsakote telefonu ir atsiimate net nesimatavusi?!

„Širvintiškiai, jūs turite šitiek žalių erdvių ir atsiras dar didesnė žalia erdvė. Aikštės Širvintose visiškai, absoliučiai nėra, jokios aikštės nėra,“ – visiškai, absoliučiai liūdino kalbėtoja. O sakykite, Nepriklausomybės aikštė tada kas?

„Tai arba mes darom aikštę, arba nedarom jokios aikštės ir stovim gatvėse, užkaboriuose ar kažkur kitur tas šventes švenčiame,“ – sudrausmino valdžios atstovė. Va taip arba imat, kas jums duodama ir ačiū sakot, arba vis tiek ačiū sakot ir mes jums duosim.

„Šiuolaikinės technologijos, įrengtos aikštės, kuriose atsispindėtų mūsų istorija iš interneto pusės, iš tos pusės, kur dabar jaunimas gyvena ir auga,“ – toliau savo kompetenciją rodė Administracijos direktorė. Supratote? Kažkoks jovalėlis. Ar aikštė bus įrengta šiuolaikiškai, tai kaip? Ar tas barkodas, ar kaip ten jį, yra visas šiuolaikiškumas? Tie QR kodai jau dabar nelabai pasiteisina, greitu metu jų ims atsisakyti, o mes džiaugsimės. Kažkas čia ne taip.

„Ateity šitas dalykas irgi įeis į istoriją ir jūsų KAŽKOKIŲ žmonių pasodinti medžiai turi istoriją,“ – kaip pranašė bylojo I. Baltušytė-Četrauskienė. Šaip jau ir jūs būsite į istoriją įraityta, kaip ta, kažkokia vadovavusi administracijai. Beje, tie kažkokie žmonės yra Kancerevičiai. Jie medžius sodino, o jūs juos ketinate naikinti. Kažin kuriai pusei reiktų pliusą dėti?

„Mes jūsų nuomonę išklausėm, išgirdom, žinom, “ – trumpai tiesiog užbaigė direktorė. O mes jūsų darbus matome. Nelabai panašu, kad įsiklausote į nepatinkančią nuomonę. Valdžia padarys jums neomoderną ir taškas.

Valdžios komanda aršiau kieto kumščio. Va kaip reikia dirbti, kad nė cyptelti nenorėtum, nes bus amen.

Ar įgali kita diskusijų pusė, ar ji irgi tokia kieta, kad galėtų atsilaikyti arba įrodyti, apginti savo poziciją? Kokiais tik argumentais, kokiomis tik kalbos priemonėmis nekalbėjo: ir poezijos posmais, ir sentimentaliais prisiminimais, ir tiesiai šviesiai – viskas kaip nuo žąsies vanduo. Kiekvienas argumentas buvo sutrintas į dulkes, o šuns balsas į dangų neina. „Kansaras čia karalius, kansaras viską žino“.

Gal ir teisingai daro ta valdžia išklodama aikštę trinkelėmis su kodais, pašalindama medžius. Kitai, naujai išrinktai valdžiai bus darbo, galės, pavyzdžiui, kitokį kodą užkoduoti trinkelėmis, kitaip medžius persodinti ar fontano vandens tekėjimo kryptį pakeisti.

Juokas pro ašaras. O jei rimtai, ką čia bepridursi. Daugumai mūsų „dzin“, nemato skirtumo, ar vienaip, ar kitaip bus, tas pats. O jums, kuriems ne „dzin“, užuojauta. Budėkite ir vilkitės. Kaip sako liaudies išminčiai: lauk, šuneli, kol pastips kumelė. Ir po tamsiausios nakties aušra nušvinta.

2 Comments on „Trumpai tiesiog“ (I. Baltušytė-Četrauskienė)

  1. Labai gražu. Kodėl autorius nepasirašė?
    Protingai, argumentuotai, nelodama ir nežemindama oponento. 10+

  2. „Trumpai tiesiog“pamatėme visą mūsų valdzios spindesį ir skurdą, ačiū uz nuosirdų straipsnį

Komentuoti: stasys Atšaukti atsakymą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*