Naujausios žinios

Trys keliai

Straipsnis buvo išspausdintas balandžio 11 d. laikraščio „Širvis“ 14-ame šių metų numeryje.

Gyvenimas, mano mielieji, yra puikus, tik reikia sugebėti tą pozityvą įžvelgti. Jau pasakojau, kaip pasisekė miestelio ligoninei, netikėtai tapusiai filmavimo objektu, ateityje išgarsinsiančiu miestelį ne tik Tėvynėje, bet ir už josios ribų. O gimtinėje garsinimo eilinį kartą ėmėsi valdovė skaidriausioji, įkurdama naują partiją ir tapdama beveik jos pirmininke. Žinia, prie grožio visi žurnaliūgos it musės prie medaus puola, todėl ir kalbino tik mūsų gražiąją valdovę, visiškai pamiršdami oficialųjį partijos pirmininką. Taip jam ir reikia, jei norėjo turėti gražią pavaduotoją, tai tegul dabar ir laikosi šešėlyje, palikdamas ją dėmesio centre – tai jai jokia naujiena. Žiūrėjau akylai į valdovę, po ilgesnės pertraukos vėl suspindusią žydrajame ekrane ir žavėjausi bei stebėjausi. Nelengva jai ten buvo: šalia pasodintas pasipūtęs žurnaliūga visai nepaisė moters grožio ir trapumo, žėrė nemalonius žodžius, nieko, kaip sakoma, į vatą nevyniodamas. Puikiai matėsi, kaip tai nepatiko valdovei, kaip jai norėjosi aukštakulniu treptelti, regalijomis pažvanginti, skeptru į grindis trinktelti ir netgi balsą keliomis oktavomis pakelti. Betgi negalima, ne Tarybos posėdyje esi, ne savo teritorijoje randiesi – šiukštu. Teko tramdyti save, savąją valdovišką galią miestelėnų auklėjimui patausoti. Nelengva moteriškei, oi, nelengva buvo tame dėmesio centre atsidurti.

Nelengva, mielieji, ir man. Dieną naktį mąstau, galvoju ir niekaip negaliu apsispręsti. Andai, kai valdovė mūsų buvo tapusi garbios partijos, patys žinote kokios, pirmininke ir vedle, ašai irgi po ilgų dvejonių nutariau žengti paskui valdovę ir papildyti josios partijos šlovingosios narių gretas. Nespėjau – ėmė valdovė ir netikėtai paliko ne tik vado postą, bet ir pačią partiją numetė likimo vėjams taršyti. Užtat kokį judėjimą tą pačią dieną įkūrė: miestelio gerovę drauge su mumis visais į aukštumas žadėjo kelti, kvietė vienytis ir burtis. Kilo ir man noras kurti tą gerovę: ir miestelio, ir savąją – kas be ko. Jau ir prašymą langelin buvau nutaręs atiduoti, o tuomet valdovė ėmė ir naują partiją įkūrė, žadėdama nešti džiaugsmą ir šviesą ne vien miesteliui, o ir visai mūsų plačiajai tėvynei. Tai ką dabar man daryti? Visiškai nebesuprantu, kas dabar miestelio viršūnėse darosi, kas kur juda (arba nejuda), kas kam atstovauja, kas tapo valdovės atrama, t. y. kas sudaro valdančiąją daugumą? Ar dar tebegyvuoja miestelio gerovės stiprinimo judėjimas ir kuria kryptimi jisai juda? Kas jam vadovauja ir žygiams įkvepia, jei valdovė įkvėpimą teikia kitiems? O dar sakoma, kad ir anai partijai (patys žinote kokiai) kai kas tebeatstovauja, laukia, gal dar anoji atsigaus ir bus galima naudos iš to atgimimo išpešti. Tai ką man, eiliniam miestelio patriotui, dabar daryti? Stoviu ašai, lyg koksai karžygys iš pasakos, kryžkelėje ir renkuosi sau kelią. Vieną iš trijų, naudingiausią, savaime suprantama. O kažkoks įkyrus balsas ironiškai kužda: „Eisi į kairę – garbę prarasi, eisi į dešinę – protą prarasi. Eisi pirmyn paskui naująją partiją – sąžinės neteksi ir jokios gerovės niekada nematysi“. Kas taip kalba: proto balsas, žaltys gundytojas ar naujovių baimė? Kas svarbiau: kurti miestelio gerovę, ar nešti naudą visai Lietuvai? Jei jums atrodo, kad pasirinkti labai lengva ir paprasta, tai arba jūs protingesni už mane (kas sunkiai įmanoma), arba sugebėjot pasirinkti taikliai ir teisingai (tai visiškai neįmanoma), arba jūs esat skundikai ir kenkėjai, tada jums iš viso nieko nereikia rinktis, nes turit tik vieną, seniai pasirinktą kelią, nes kiti, valdovės palaiminti, jums seniai uždaryti. Su kuo jus ir sveikinu, mielieji. Keliaukit pirmyn ir netrukdykit man rinktis, tam aš turiu vos savaitę, vėliau būsiu ištrintas iš visų metraščių ir neteksiu pasirinkimo laisvės. Tai kuris kelias greitai ir užtikrintai nuves į šviesią ateitį? Jei kas nors tikrai žinot, pasakykit ir man, kad nepasukčiau klaidinga kryptimi. Ką lemta prarasti per artėjančius rinkimus: garbę, protą, ar sąžinę? Pamąstykim kartu, kol yra laiko.

Jūsų Varpininkas – pasiklydęs tarp trijų kelių (o gal akligatvių?)

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*