Naujausios žinios

Uolumas + meilumas + atsakingumas = Alma Juknevičienė

Straipsnis buvo išspausdintas rugpjūčio 15 d. laikraščio „Širvis“ 32-ame šių metų numeryje.

Nuolatinė „Širvio“ skaitytoja pasiūlė kandidatę mūsų rubrikai „Mes mylim Širvintas“: „Mane dar mažą skiepijo labai maloni seselė Alma Juknevičienė. Jei tekdavo lankytis pas gydytojus, mama mane drąsindavo, kad eisime pas seselę Almą ir tada aš nebijodavau. Vesdavo mama ten kur reikėdavo, o aš klausdavau, kada eisim pas Almą? Geriausi atsiminimai apie apsilankymus tuometinėje poliklinikoje susiję su Juknevičiene. Aš pati dabar dirbu medicinos srityje, gal tai ir Almos įtaka – nežinau.“ Kaip galima nesureaguoti į tokį puikų vaikystės atsiminimą?

Teko paprašyti dabar jau senjorę A. Juknevičienę, kad rastų laiko pokalbiui. Laiko lyg ir turėtų, tačiau kukli buvusi ilgametė medicinos darbuotoja vengia populizmo, tad sunkokai prikalbinau pokalbiui. Tačiau prikalbinau. O pokalbis išties buvo įdomus.

Gimusi toli nuo Širvintų – Ignalinos rajone, Melagėnuose. Ten lankė ir baigė vidurinę mokyklą (gaila, šiuo metu jau tik pradinė), po to teko palikti namus: reikia rinktis specialybę, ruoštis savarankiškam gyvenimui. Mokyklos baigimo atestato pažymiai buvo gana geri, tad į pasirinktą medicinos felčerės specialybę įstojo, nepaisant nemažo konkurso. Mokantis Vilniuje, dažnai aplankant Melagėnuose likusius namiškius, greit prabėgo mokymosi metai. Ir štai jau medikės diplomas ir paskyrimas į Uteną.

Dirbti pradėjo chirurginiame kabinete. Kaip sugebančiai ir gerai susitvarkančiai su darbu, pavaduoti buvo paskirta į Užpalių felčerinį punktą. Nuoširdūs užpaliečiai buvo labai patenkinti naujos „daktarytės“ darbu. Almai ypač gerai sekdavosi leisti poodinius vaistus į veną, į raumenis. Greit susidraugavo su vietiniais gyventojais. Tačiau pagrindinė darbovietė, Utenos poliklinika, susigrąžino jauną specialistę atgal. O čia gyvenimas smagesnis, vis dėlto rajono centras. Su draugėmis lankydavo kino teatrą, koncertus, šokius. Kaip dauguma to meto jaunimo Almą ir antrąją pusę susirado šokiuose. Ne taip greit Jonui pavyko tapti Almos vyru, draugavo daugiau nei dvejus metus.

„Vis dėlto nepasidaviau, kantriai asistavau ir šiandien nesigailiu. Gerą žmoną išsirinkau,“ – šypsodamasis pasakoja Jonas Juknevičius. Jaunai šeimai teko nuomotis kambarėlį mieste. Vietos nedaug, o ir šeimininkė reikli pasitaikė, be to, Juknevičiai laukė šeimos pagausėjimo.

Apie gerą stalių ir be reklamos greitai sklinda garsas. Užgirdo tas kalbas buvusio Širvintose Buitinio gyventojų aptarnavimo kombinato inžinierius ir atvyko į Uteną ieškoti reikalingo specialisto. Dirbti reikia Utenoje, reikės ir Širvintose – darbo netrūksta, o kaip su gyvenamuoju plotu? Bus. Taip jauna šeima persikėlė į Širvintas, savo sprendimo nesigaili ir dabar. Įsikūrė. Jonas dirbo staliumi, o Alma Širvintų poliklinikoje skiepų kabinete. Jame išdirbo keturiasdešimt dvejus metus. Darbas patiko. Reikėdavo bendrauti su visais felčerinių punktų felčeriais, jie turėdavo Almai pristatyti mėnesines ataskaitas. Alma ne tik dokumentus tvarkė, bet ir skiepijo miesto vaikus, (turbūt tada buvo paskiepyta toji mergaitė, kuri ją prisiminė), gaudavo skiepų planus, kuriuos reikėdavo vykdyti. Važiuodavo į patronažus. Darbą tikrindavo komisijos. Viską reikėdavo atlikti nurodytu laiku, pagal planą.

Kolegių registratorių atostogų metu tekdavo ir jas pavaduoti. Dirbdama registratūroje, Alma netingėdavo suteikti reikiamą informaciją skambinantiems dėl registravimosi pas gydytojus, patardavo, paaiškindavo, parinkdavo tinkamesnį laiką. Dar ir šiandien poliklinikos registratūroje ant lentynos guli nieko bendra su medicina neturintis medinis krokodiliukas. Tai dėkingo paciento rankų darbo dovana Almai už malonų aptarnavimą. Gana daug pasakantis daiktinis įrodymas apie seselės nuoširdumą. Jos malonų balsą atskirdavo skambinusieji, o atvykę dėkodavo už jautrumą ir supratimą.

„Į darbą mane priėmė vyr. gydytojas Kamarauskas, dirbau prie vyr. gydytojo A. Lidžiaus, pasitraukiau iš darbovietės vadovaujant vyr. gydytojai N. Dimšienei“. Kalbėdama apie buvusius ligoninės vadovus, ypač šiltais žodžiais Alma atsiliepė apie vyr. gydytoją Antaną Lidžių. Anot Almos, tai vadovas iš didžiosios raidės.

Dirbant Širvintose, gimė pirmoji dukra Jolanta, po kurio laiko jaunėlė Vaida. „Atrodo, taip neseniai mano dukros buvo mažylės, tėvo numylėtinės, o dabar jau anūkai suaugę vyrai. Jolanta su vyru Petru dabar gyvena Vilniuje, jų sūnus Donatas jau bakalauras, kuria savo verslą. Vaidutės sūnus Karolis dirba. Šiuo metu didžiausias džiaugsmas jaunėlis Vaidutės sūnus – keturmetis Domantas. Gyvename viename name, tad kas rytą yra galimybė pamojuoti išvykstančiam į darželį, o vakare susitikus pasibučiuoti. Labai pasiilgstame vienas kito.“

Jau keleri metai, kai Alma senjorė. Laisvo laiko nelabai būna. Ypač vasarą. Neveltui Jonas džiaugėsi išsirinkęs gerą žmoną – Alma virtuvėje tik sukasi: marinuoja, konservuoja, uogienės, kompotai – tai vis atsargos žiemai. Be to, atvykę miestiečiai labai mėgsta Almos paruoštus skanumynus. Dažnai pas Juknevičius lankosi duktė su šeima iš Vilniaus, o Vaidos šeima negali praeiti pro šalį neužsukę pas tėvukus. Smagu, kai geri santykiai tarp tėvų ir vaikų, tarp senelių ir anūkų.

„Laiminga esu. Patinka man Širvintos, niekur niekad negalvojau išvykti, nors pasiūlymų vyrui buvo. Mums čia patinka. Gyvename gražioje vietoje, visai čia pat upė, geri kaimynai, turime daržą, jau ir vaismedžiai nokina vaisių. Čia gera, ramu, gražu. Širvintas myli ir dukros, jaunėlė Vaida su šeima taip liko čia gyventi, o Jolanta nuolatinė viešnia.“ Tenka baltu pavydu pavydėti gražių šeimos santykių ir santarvės šiai šeimai. Beliko palinkėti tik sveikatos ir gerų kelionių į Melagėnus.

 

1 Comment on Uolumas + meilumas + atsakingumas = Alma Juknevičienė

  1. Nuostabi kolegė ! Sveikatos ir laimės ,Almute !!!

Komentuoti: Laimutė Atšaukti atsakymą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*