Kaip bebūtų gaila, bet šiltas metų laikas jau nusirito į pabaigą ir pasitinkame vėsų laikmetį. Rudens lygiadienis yra astronominio rudens pradžia. Šeštadienio vakarą Širvintų kultūros centro Kernavės filialas kartu su Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcija bei Asociacija „Medgrinda“ ta proga surengė tikrą šventę. Rudens lygiadienio šventė buvo ne vienintelė proga švęsti. Mat rugsėjo 22 d. minima Baltų vienybės diena – Lietuvos ir Latvijos atmintina diena, minima siekiant prisiminti 1236 m. įvykusį Saulės mūšį, kuriame žemaičiai ir žiemgaliai kartu sutriuškino Kalavijuočių ordiną.

Šeštadienio pavakarę rudens lygiadienio bei Baltų vienybės šventes minėjo kartu, mat Kernavėje su koncertine programa svečiavosi folkloro grupė „Delve“ iš Latvijos. „Kas tie baltai? Mokslininkams tai senoji virvelinės keramikos kultūra, atėjusi nuo Juodosios jūros, turinti ryšių su senąja sanskrito kultūra ir apėmusi didžiulę teritoriją, kurią vėliau užėmė slavų gentys. Išliko latgaliai, lietuviai, prūsai, žiemgaliai ir eilė genčių, kurie sudarė Lietuvą. Kaimynai prūsai buvo nukariauti… Šiandien iš šios teritorijos mes turim mažą lopinėlį – tik Latviją ir Lietuvą. Vietovė, kurios turi senosios baltų kultūros bei kalbos didžiulius klodus… Ugnys, kurios užsidegs šį vakarą ant piliakalnių simbolizuos, kad esame ir kad būsime“, – gausiai susirinkusius svečius sveikino bei šios dienos istorijos momentus pasakojo Rezervato direkcijos Ryšių su visuomene ir švietimo programų skyriaus vedėjas Jonas Vitkūnas.

Šventės organizatoriai suorganizavo Saulės mūšio inscenizaciją, sumaniai įtraukdami visus atvykusius svečius į Mindaugo Korsako vedamą žemaičių ir žiemgalių bei Andriaus Baškatovo vadovaujamą Kalavijuočių ordino kariuomenes. Apsirėdę savo pulkams būdingais drabužiais, apsiginklavę ietimis, kardais bei skydais, nešini vėliavomis į kovą netikėtai stojo atvykę renginio stebėti žiūrovai. Ekspromtu išmokti kovos judesiai likusių stebėti nenuvylė. Buvo smagu matyti, kaip žiūrovai nuoširdžiai serga už saviškius ir nesvarbu, kokioje kovotojų pusėje jie tądien kovėsi.

Vėliau Kernavės filialo vadovė Kristina Stankevičienė pakvietė imti deglus ir eiti ant Mindaugo sosto bei ant Aukuro kalnų į ugnies bei muzikos sąšauką. Tą vakarą piliakalniai nušvito nuo degančių deglų bei laužų. Prie didžiojo laužo ant Pilies kalno latviai ir lietuviai atliko rudens lygiadienio apeigas. Vyrai suko ratu aplink laužą dėkodami dievams už savo vienybę bei stiprybę, moterys prašė skaistumo veidui bei sveikatos kūnui. Kolektyvo „Delve“ nariai atliko ugnies šokio apeigas, dėkojimo už derlių, dalinimosi duona bei gėrimu ritualus. O visai šalia su pulku pagalbininkų triūsė ir visus archajiškais apeiginiais valgiais bei gėrimais vaišino Vikingų kaimo vienos įkūrėjų Judita Korsakienė bei Edita Gilė.

Po apeigų ir ritualų visus prie scenos pritraukė Sauliaus Petreikio grupės atliekami muzikos garsai. Šį maloniai vėsų vakarą Kernavėje pasklido magiška muzika. Klausydamiesi ragų, švilpynių, birbynių, lumzdelių, Sekminių ragelių ar dūdmaišio garsų, susirinkusieji buvo nukelti kas į pasaką, kas į svajonių šalį, o kas į vaikystę. Užsimerkiau ir pamačiau gimtam krašte pušų viršūnėmis šokantį pajūrio vėją, ilgą taką link jūros per Smiltynės pušyną, atskuodžiančią voverikę, briedį išdidžiai stebintį, ar drįsi pajudėt pirmiau jo, basas vaikiškas kojas, skalaujamas jūros bangelių, putojančias bangas, griaunančias mano taip kruopščiai pastatytą smėlio pilį… Rodės, guliu kopose ant smėlio ir virš manęs žydras dangus, žuvėdra suka ratus, o jūra raminančiai ošia, tartum sakytų – visi artimieji ir mylimi šalia, jie čia begalinėse jūros platybėse. Tik staiga išgirdau Sauliaus Petreikio dainos žodžius: „ei vaką, vakalę, ei vakalelę…“. Tais žodžiais mus su sese rytais į mokyklą žadindavo mano senolis. Grįžau.

Po koncerto visi persikėlė už scenos, kur stūksojo savo dėmesio laukdamos šiai šventei sukurtos Henriko Orakausko šiaudinės skulptūros. Baltų ugnies ženklai netrukus užsiliepsnojo dar kartą primindami, kad vis rečiau saulė šildys mūsų kiemus, šiluma netrukus atkeliaus į namų židinius, kuriuose užsibus iki pavasario lygiadienio.

Nuotraukos autorės

Kaip bebūtų gaila, bet šiltas metų laikas jau nusirito į pabaigą ir pasitinkame vėsų laikmetį. Rudens lygiadienis yra astronominio rudens pradžia. Šeštadienio vakarą Širvintų kultūros centro Kernavės filialas kartu su...