Naujausios žinios

V. Pauliukaitis atskleidė, kaip rūpinasi sveikata pandemijos metu: „Pirmiausiai, nugalėkime paniką“

V. Pauliukaitis

Žinomas televizijos laidų vedėjas, režisierius, scenaristas, dėstytojas doc. Vytenis Pauliukaitis pramogų industrijoje sukasi kone visą gyvenimą. Energingas ir veiklus vyras neslepia, kad darbai ir nauji projektai neleidžia sustoti, bet bėgantys metai ir pasaulį užklupęs grėsmingas virusas privertė keisti kai kuriuos gyvensenos įpročius.

Į kiekvieno žmogaus organizmą su maistu, oru ar per odą nuolat patenka įvairiausių mikroorganizmų, su kuriais kovoti tenka imuninei sistemai. Būtent nuo jos priklauso žmogaus atsparumas įvairioms ligoms, peršalimui ar virusinėms infekcijoms. Šiai sistemai didelę įtaką turi tiek vidiniai, tiek išoriniai veiksniai, ypač mitybos įpročiai, ilgalaikis stresas ar nuovargis, lėtinės ligos, vartojami vaistai ar žmogaus amžius.

Šį sekmadienį TV8 medicinos laidoje „Sveikatos medis“ žinomas televizijos laidų vedėjas Vytenis Pauliukaitis atvirai papasakojo apie savo sveikatą šiuo visam pasauliui itin sudėtingu laikotarpiu. Vyras neslėpė – apie imuniteto svarbą kovoje su virusinėmis infekcijomis pradėjo galvoti tik dabar.

„Tik visai neseniai susimąsčiau apie tą imunitetą, nes maniau, kad jis pats ten reguliuojasi ir apie jį nereikia galvoti, bet dabar, ypač kai šalį ir pasaulį užklupo viruso bėda, ėmiau domėtis apie imunitetą. Gydytojai mums kaskart sako, jog reikia susitvarkyti baimės, panikos jausmą, mat tai per smegenis labai veikia mūsų imunitetą. Žinau, jog yra žmonių, kurie paniškai bijo šio viruso. Jeigu karys kovoja visą laiką būdamas panikoje – jis pralaimės. Mums reikėtų susikaupti ir tą paniką savyje suvaldyti“, – laidoje pasakojo Vytenis.

Gebėti atsiriboti nuo nerimo, kurį šios epidemijos metu jaučiame kiekvienas, nėra lengva. Pasak V. Pauliukaičio, būtina suvokti, kad panika žalinga ne tik emocinei, bet ir fizinei būklei – ji gali iššaukti širdies ligas, pavyzdžiui, miokardo infarktą, psichologines patologijas, trikdyti imuninę sistemą, nuo kurios būtent ir priklauso žmogaus atsparumas virusinėms infekcijoms.

„Imunitetas yra mūsų draugas, tačiau jis gali tapti ir priešu. Jeigu mes juo nesirūpinsime – jis mūsų nesaugos. Todėl svarbu nepamiršti jo stiprinti papildomais būdais. Aš renkuosi daržoves, citrinas, kurios turtingos vitaminu C. Žinoma, mitybą papildau maisto papildais, kuriuose gausu polifenolių, kurių nauda imunitetui – ypatinga“, – laidoje pasakojo Vytenis.

Polifenoliai – tai augaluose randamos bioaktyvios medžiagos, pasižyminčios priešvėžinėmis, antiuždegiminėmis savybėmis. Polifenoliai ne tik suteikia spalvą ir sustiprina vaisių skonį bei aromatą, bet ir dalyvauja augimo, dauginimosi procesuose, padeda augalams apsisaugoti nuo mikrobinių ar grybelinių infekcijų, intensyvių ultravioletinių spindulių. Polifenolių gausu vynuogėse, raudonos spalvos vaisiuose, pavyzdžiui, granatuose, taip pat jų gausu ciberžolėse, žaliojoje arbatoje, brokoliuose, riešutuose, spanguolėse, mėlynėse.

Pasak Kembridžo universiteto profesoriaus, onkologo Roberto Thomo, polifenoliai turi tiesioginę sąveiką su žarnyno sveikata, nes maitina, stiprina ir verčia aktyviau darbuotis gerąsias bakterijas, todėl gerėja imuninės sistemos veikla ir uždegimo reguliavimas.

Jungtinės Karalystės nacionalinis Pomi-T tyrimas, kuriam vadovavo profesorius Robertas Thomas, nustatė, kaip keturi visadaliai produktai – brokoliai, granatai, ciberžolės ir žalioji arbata – padeda stabdyti sunkias ligas. Mokslininkai įrodė, kad šie augaliniai produktai, patalpinti į kapsulę, kartu veikia sinergetiškai ir slopina ne tik uždegimą, bet stabdo vėžinių ląstelių augimą ir dalijimąsi, netrukdydami augti sveikoms ląstelėms.

„Imunitetas yra stiprus tada, kai mes teisingai gyvename: kai valgome gerai, kai išmiegame gerai, kai pailsime ir nepersidirbame. Reikia vengti cheminėmis medžiagomis nupurkštų daržovių, rinktis lietuvišką morką ar burokėlį. Didelę reikšmę imuniteto stokai taip pat turi ir žalingi įpročiai bei emocinė būklė. Dabar žmonės yra pasimetę, išsigandę, tad pirmiausia reikėtų nusiramini, pabūti namuose su šeima, skirti laiko sau“, – patarimais laidoje dalinosi šeimos klinikos gydytoja Ingrida Kelbauskienė.

Apie žalingų įpročių ir netaisyklingos gyvensenos poveikį imuninei sistemai kalba ir prof. R. Thomas savo naujausioje knygoje „Gyvenimas susirgus vėžiu ir patarimai, kaip nesusirgti“, kuri neseniai išversta ir į lietuvių kalbą ir jau pasiekiama Lietuvos auditorijai. Beveik 500 puslapių knygoje pateikiama daugiau nei per 30 metų sukaupta profesoriaus onkologinių ligų gydymo patirtis bei naudingi, tyrimais patikrinti praktiniai patarimai, kaip kovoti su šia liga ir kaip jos išvengti.

Šios knygos nauda neabejoja ir kadenciją baigęs eurokomisaras, socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis, kurio iniciatyva buvo priimta ir įgyvendinta tabako produktų kontrolės direktyva ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.

„Jūs net neįsivaizduojate, kiek vėžinių medžiagų yra aplinkui mus. Viena iš jų – tabako dūmai. Net ir nerūkantis žmogus, patekęs į rūkančiųjų aplinką, gaus be galo daug kancerogenų. Aš du brolius praradau dėl vėžio, sukelto tabako. Tai yra pati žalingiausia ir purviniausia industrija, kuri pelnosi iš žmonių refleksų ir įpročių. Ir būtent tokios knygos, kaip prof. R. Thomo, yra apie tai, kad yra gyvenimas susirgus vėžiu, kad galima nugyventi 100 metų ir daugiau be vėžio“, – pasakojo V. Andriukaitis.

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*