Vadybiniai viražai
Jūsų Varpininkas
Straipsnis buvo išspausdintas šių metų gegužės 25 d. laikraščio „Širvis“ 21-ame numeryje.
Oi, kaip aš pasiilgau savo varpinės. Kaip gera dabar būtų dairytis iš jos aukštumų po žaliuojančius laukus ir pievas. Deja, niekas manęs ten nebeįleis, nebent teismui pasiskųsčiau. Juk kitiems, valdovės optimizuotiems, sekasi teismuose, gal ir man pasisektų? Juolab, kad mano gimtoji varpinė tuščia stovi, lyg kokia kaimo biblioteka, niekas mano vieton nepaskirtas. Net laikinai einančio pareigas varpininko nėra, nebeskamba varpai, nešaukia didiems darbams. Liūdna, gaila ir keista…
Bet kai daugiau pagalvoju, tai nežinau, ar labai noriu grįžti varpinėn. Mat, įtariu, kad Varpininku nebesivadinčiau. Dabar, po optimizacijos, tapčiau, ko gero, vadybininku varpams. Juk, patikimi šaltiniai pasakojo, kad dabar savivaldoje vien vadybininkai dirba. Svieto pabaiga, ne kitaip. Atseit, specialistų šiais laikais nebereikia, reikia vadybininkų. Štai institucijos, kuri turėtų vaikų gerove rūpintis, vadovė (vadybininkė) tiesiai šviesiai išdrožė, kad jos užtuptoje vietoje specialisto visai nereikia, čia idealus veiklos baras vadybininkui. O jau ji tai vadybininkė kokių reta. Visai neseniai to-okį vadybos „aukštąjį pilotažą“ pademonstravo, kad mums, vadybos mokslų neišmanantiems, tik žiaunos atvipo. O buvo taip:
Viena Pranės bičiulės giminaitės pusseserė, žodžiu, artimas žmogus, neįtiko kažkam iš valdžios (matyt, dažnai praranda progą patylėti). Tad toji valdžia nutarė ją iš socialinio būsto išprašyti. Moteris ligota, viena auginanti du nepilnamečius vaikus, tikėjosi atitinkamų tarnybų pagalbos ir užtarimo. Vadybos asė reikalo ėmėsi rimtai ir teismui nusiuntė rimtas vadybines išvadas. O juose juodu ant balto parašė: minėtosios moteriškės iškeldinimas iš būsto vaikelių gerovei tikrai nepakenks. Jei moteriškė neturės, kur prisiglausti, tai vaikučius priglaus motinėlė – Savivaldybė, ji operatyviai juos apgyvendins globos namuose. Ir nereikia čia jokių lia- lia! Gal vadybininkės mintis išreiškiau ne visai tiksliai, tai atsiprašau, nes pats jų negirdėjau, tik Pranė savais žodžais atpasakojo.
Štai, pasirodo, kaip viskas paprasta, kai emocijas meti į šalį ir į reikalą pažiūri iš vadybininkės pozicijų. Problemos lyg nebūta! Ir viskas dėl tobulos vadybos.
Naujovės, žinoma, visada yra sveikintinas dalykas, tik ne visi tai supranta. Štai buvo toje pačioje vaikų gerovės tarnyboje jaunas, bet jau autoritetą įgijęs specialistas. Jį išoptimizavo kitiems didiems darbams: turėjo jis rajone traktorius bei akėčias su plūgais skaičiuoti, kitaip tariant, mechanizmų vadyba užsiimti. Tai anas įsižeidė, nepanoro universaliu vadybininku tapti ir nukako sostinėn laimės ir darbo ieškoti. Ir rado! Dėl laimės nežinau, bet darbą tikrai turi. Pagal turimą specialybę ir darbo patirtį. Vėl rūpinasi vaikučių gerove, tik ne rajoniniu, o aukštesniu lygiu. Keista, mūsų rajone atsisakoma specialistų, o štai sostinėje ne vien vadybininkai klesti, ten ir išmanančių reikalą prireikia.
Stebiuosi, kad valdovės inspiruota optimizacija nepasiekė maldos namų, tik iki varpinės prisikasė. Klebonėlis taptų vadybininku maldų ir giesmių klausimais, o zakristijonas – žvakių ir smilkalų reikalais. Gal ir davatkoms modernų apibūdinimą rastume.
Vieno gaila – neįvertina mūsų valdovės įžvalgų. Optimizuotųjų darbuotojų skundais užversti teismai. Nori jie, atsilikėliai, kad viskas grįžtų į senas vėžes, kad savivaldoje dirbtų išmanantys specialistai, o ne valdžiai lojalūs vadybininkai. Tikri progreso stabdžiai ir ne kitaip. Ar gali būti, kad mūsų valdovė lenkia laikmetį, jos optimizacijos vizijai esame dar nepribrendę? Brrr, net garsiai ištarti tokius šventvagiškus žodžius baugu, geriau patylėti.
Taigi, mielieji, mano patarimas jums: išlikite žmonėmis, netapkite robotais – vadybininkais, kuriems žmogiškumas, turbūt bekremtant vadybos mokslus, yra išoperuotas. Iki susimatymo!
Jūsų Varpininkas
Kazkokie kliedesiai. Nieko suprasti neina. Kur ta varpine ir kas ja uzeme??
Varpinė – savivaldybės vaikų teisių tarnyba, o ją sujungus su socialinių reikalų skyriumi – užėmimas. O naujųjų vadybininkų išvada, kad iškeldinimas iš buto, o vaikų globa vaikų namuose, vaikams nepakenks – iš viso peržengia visas ribas. Taip tik mūsų „universalai“ ir gali.
Ponas x vaikystėj buvo prastai lavinamas, jam Ezopo pasakėčių niekas neskaitė, o pamokas apie ezopo kalbą jis pramiegojo, todėl varpinė jam turi stovėti, įsivaizduoti per sunku.. Užjaučiu, bet lavintis niekada nevėlu, dabar tai paprasta, turint google. Sėkmės.
skaitau ir matau buvusius specialistus, kurių neteko. Kai nieko nesupranti, tai nieko ir nereikia, nes nežinai kaip turi būti. Aš apie Sv.