Pasidalink per Facebook!

Spalio 27 d. „Širvio“ redakcija suorganizavo atvirą diskusiją Širvintų rajono savivaldybės tarybos politikams dėl Širvintų ligoninės likimo. Diskusijoje dalyvauti panoro tik socialdemokratų partijos atstovas Andrius Jozonis, Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) narys Kęstutis Pakalnis ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Vytas Šimonėlis. Diskusiją vedė Kupiškio rajono laikraščio „Kupiškėnų mintys“ direktorė-redaktorė Nida Šulcienė. Pasak diskusijos dalyvių, ligoninė be jokios abejonės turi išlikti savarankiška ir priklausanti Širvintų rajono savivaldybei. Politikai taip pat atkreipė dėmesį į ganą keistą Savivaldybės vadovų poziciją – sveikatos klausimus sprendžia patys, nesitardami su sveikatos įstaigos vadovais, nekalbant jau apie pačius politikus. Be to, išklausius politikų nuomones, susidaro įspūdis, kad valdančiajai Tarybos daugumai yra svarbesnės šventės, jų finansavimas, pėsčiųjų tilto tiesimas per upę, kova su tam tikromis personalijomis, o ne ligoninės infrastruktūros gerinimas, paslaugų plėtra, jos išsaugojimas rajono gyventojams.

Mielieji skaitytojai, kviečiame susipažinti su politikų nuomone dėl ligoninės išlikimo:

Nida Šulcienė: Pirmas klausimas būtų Širvintų ligoninės likimas. Kaip suprantu, jis visus gana jaudina. Kokia jūsų nuomonė dėl Širvintų ligoninės numatomos reorganizacijos. Kaip ketinama mažinti skolas? Kokios reorganizacijos grėsmės: ar ji bus prijungta prie Ukmergės [ligoninės – red. pastaba], ar nebus? Gal yra kitų minčių? Ir jūs, kaip Tarybos nariai, ką jūs matote, koks geriausias variantas pačioms Širvintoms?

Kęstutis Pakalnis: Tai viena skaudžiausių mūsų rajono temų. Kiekvienas nori, kad tiek mokykla būtų tame pačiame kieme, lygiai taip pat norisi, kad ligoninė būtų šalia, rajone. Realybė yra šiek tiek skaudesnė negu mes įsivaizduojame ir susijusi su dviem aspektais: vienas – su specialistais, kitas – su pinigais. Lygiai taip pat ir ligoninė, ir pirminės sveikatos centras, kaip ir mokykla, priklauso nuo žmonių skaičiaus. Lygiai taip pat ir ligoninės [finansavimas – red. pastaba] priklauso nuo to, kiek atliekama operacijų, kiek yra skyriuje vaikų. Šiuo atveju pasirinkimą privers pasidaryti Vyriausybė. Nuo savivaldos, nuo bendruomenės, nuo Tarybos narių priklauso, kokią kryptį anksčiau ar vėliau mes pasirinksime. Be jokios abejonės Ukmergės [ligoninė – red. pastaba] nė vienam nėra priimtina. Turbūt artimiausi ir geriausi specialistai, ką mes rinktumėmės, būtų Vilniaus. Kitą problema – patekimas pas gydytojus. Jeigu, ar Ukmergėje, ar Vilniuje, ar Širvintose žmogui pagalba suteikiama po trijų mėnesių, tai iš principo tokia jau ten ir pagalba. Didžiausia problema, kaip patekti pas specialistus. Kaip žinia, daugelis iš mūsų ir šiandien vyksta į Vilnių, ieško geriausių specialistų. Be jokios abejonės reikalinga pirminė pagalba, kad šeimos gydytojai nukreiptų žmogų pas gerą specialistą. Jeigu būtų finansavimas, būtų pacientų, būtų darbo, be jokios abejonės atsirastų ir norinčių dirbti. Realybė yra tokia, kokia yra. Jeigu kalbėtume apie ligoninės uždarymą, be jokios abejonės mes neturėtume žengti pirma ministerijos minčių, ką daro šiandienos savivalda. Ir šiandien, nors buvo kaltinami gydytojai, pirmi žingsnį uždaryti skyrius žengė iš Savivaldybės, o ne iš ligoninės administracijos.

Vytas Šimonėlis: Kas pagrindinis ligoninės reikalų tvarkytojas? Pripažinkime, kad kas pinigus duoda, tas ir tvarką nustato. Šiandien ligoninę finansuoja ne Savivaldybė. Savivaldybė yra tik steigėja, kasdienių reikalų tvarkytoja, koordinatorius. O ligonių kasos duoda pinigų ir nustato tvarką. Ir tos skolos nei didelės, nei mažos. Jeigu mes pažiūrėtume, kaip jos kito per paskutinius 15 metų: jos tai padidėja, tai sumažėja. Jeigu pasikeičia finansavimo tvarka, randa papildomų lėšų, tuomet rajoninės ligoninės gauna už papildomas paslaugas papildomą apmokėjimą. Tuomet situacija pagerėja. Nėra ji [situacija – red. pastaba] gera, nėra ji bloga.

Šiandien ligonine naudojasi žmonės, kurie čia gyvena, kurie ne visi gali į Vilnių išvažiuoti. Tiems, kam reikia, pagalba suteikiama, o po to yra galimybė nukreipti ir tęsti gydymą Vilniuje. Tvarka yra tokia.

Mes pirmiausia turime žiūrėti savo gyventojų interesų, kad jiems paslauga būtų kuo arčiau. Jeigu Valstybės mastu šis klausimas bus pradėtas spręsti kitaip, tuomet žiūrėsime, kaip mums spręsti. Klausimas yra paprastas – niekas atgal nevažiuoja. Taip sakant, niekas atgal į Ukmergę nevažiuos.

Kitas klausimas dėl sujungimo. Kada buvo daroma reforma, kai buvo skiriama poliklinika ir ligoninė, aš buvau tos nuomonės, kad daryti pagal tą patį modelį, tiek dideliuose miestuose, tiek mažesniuose, yra nenaudinga. Kitaip sakant, atsiranda papildoma administracija ir t.t. Tačiau šiandiena aš vėl girdžių minčių, kad reiktų sujungti [ligoninę ir polikliniką – red. pastaba]. Šiandien jau vėlu sujungti. Poliklinika nužygiavo visai kitu keliu. Daryti kažkokį darinį su ligonine ir poliklinika, būtų nesuprantamas veiksmas. Ir manau, nepasiteisintų.

O dėl paslaugų mes turime žvalgytis ne atgal, o tik į priekį. O priekis yra Vilnius.

Nida Šulcienė: Jūsų pozicija, kaip suprantu, kol kas nedaryti skubotų žingsnių. Palaukti, ką padiktuos gyvenimas.

Vytas Šimonėlis: Taip. Juolab, kad tie žingsniai daromi dėl to, kad kažkas blogai yra su ligonine vien dėl to, kad neįtiko tam tikri asmenys. Triukšmas sukeltas dėl to. Kitų priežasčių aš šiandien nematau.

Nida Šulcienė: O paslaugų kokybė, personalas, sakykim tinkama ir tenkina?

Vytas Šimonėlis: Taip. Aš manau, kad paslaugų kokybė yra tinkama. O ko kokybė netenkina, tas ieško paslaugos kitur. Šiandien niekas nelaiko nieko pririšę. Aš, pavyzdžiui, einu į polikliniką, Savivaldybės viešąją įstaigą. O kas nenori, eina į kitą, ar į trečią. Mes mieste galime pasirinkti [vieną iš trijų – red. pastaba] pirminės sveikatos priežiūros centrų. O dėl ligoninės irgi yra taip pat. Dalis gydosi Ukmergėje. Mes negalime to atmesti, galbūt dalis nuo Gelvonų pusės, dalis, kurie negauna čia paslaugos važiuoja į Ukmergę. Aš negaliu menkinti, kad Ukmergėje blogiau. Aš to nežinau.

Nida Šulcienė: Jūsų pozicija – išlaikyti vietoje, kas yra?

Vytas Šimonėlis: Taip. O kitu atveju, patys geriausi specialistai yra Vilniuje. Mes turime tai pripažinti.

Andrius Jozonis: Šis procesas prasidėjęs nuo to, kad mūsų rajone mažėja gyventojų skaičius. Infrastruktūra [ligoninės – red. pastaba] buvo planuota [gerinti – red. pastaba] kažkada, dabar ji yra pasenusi, susidėvėjusi. Ir finansavimas neadekvatus tai infrastruktūrai išlaikyti. Nuo to kyla ir tos problemos. Šiandien optimizuojant [ligoninės veiklą – red. pastaba], ką aš matau, kas yra daroma Savivaldybės vadovų lygmeniu, nesitariant su įstaigos vadovu, neimant į derybas įstaigos vadovo, man atrodo, labai keista pozicija. Kaip minėjote, kad už to, kažkas daugiau slypi. O aš galėčiau prisiminti savo kadenciją, kada važiavome pas buvusį Sveikatos apsaugos viceministrą G. Černiauską, mes visada imdavome savo įstaigos [ligoninės – red. pastaba] vadovą kaip ekspertą. Šiuo atveju įstaigos vadovas nedalyvauja procese, už kurį jis atsakingas. Labai įdomi Savivaldybės pozicija. Gal nepasitikima įstaigos vadovu? Nežinau. Gal yra kitokios priežastys?

Viešoje erdvėje pasirodo nuomonės, kad įstaigą reikia jungti prie Ukmergės ligoninės. Manau, kad būtų žingsnis atgal. Yra ne vienas atvejis, kai žmogus gauna siuntimą į Ukmergės ligoninę, o po to jį siunčia į Vilnių. Nemanau, kad mums reikia tarpinės stotelės – Ukmergės. Praeitos kadencijos metu Ukmergės ligoninės vyr. gydytojas mus kvietė į pokalbį. Buvo diskusija galbūt Širvintų ligoninė norėtų jungtis prie Ukmergės ligoninės. Aš manau, kad šiandien, kiek įmanoma, geriausia pozicija būtų išlikti nepriklausomiems, nes valdyti įstaigą iš vidaus, iš rajono, kur kas paprasčiau nei turėti priklausomybę nuo kitos įstaigos, kuri yra kitame mieste.

Kalbant apie paslaugų kokybę, Ukmergė negali konkuruoti su Vilniumi. Galima kalbėti apie susisiekimo infrastruktūrą link Ukmergės, kad būtų greičiau nuvažiuoti, bet į Vilnių reguliariai kas valandą važiuoja autobusai.

Nida Šulcienė: Kalbant apie tą patį, pirmiausias klausimas, kad planuojama ligoninėje panaikinti Vaikų ligų skyrių. Kokia Jūsų nuomonė šiuo klausimu? Tėvams lankyti pačius mažiausius ligonius Vilniuje gana toli, o ir Ukmergė ne pats geriausias variantas. Kaip galima būtų išsaugoti tuos skyrius? Žinoma, daug kas priklauso nuo ministerijos, bet ką gali Savivaldybė? Kaip galima bent minimaliai išlaikyti tuos visus, kurie yra, skyrius?

Kęstutis Pakalnis: Reikia matyti visą vaizdą: pirmiausia pradėkime nuo finansų. Nė vienas neprieštarautų, kad Vaikų ligų skyrius, kaip ir Chirurgijos skyrius reikalingas ir patogu turėti. Mes tikrai žinome, kad būna ekstra atvejų, kai nespėja iki Vilniaus, ar Ukmergės nuvažiuoti. Bet problema šiek tiek kita. Jeigu paanalizuotume giliau situaciją, ligoninės skirstomos į lygius: pirminį, antrinį ir tretinį. Žmonės net nepagalvoję sako, kad jiems geriau būtų į Santariškes. Santariškės yra tretinio lygio ligoninė. O dar giliau pažiūrėjus, ta pati operacija, pavyzdžiui, apendicito, antrinio lygio ligoninėje kainuoja 500 Lt (144,81 Eur), o tretinio – apie 3 000 Lt (868,86 Eur).

Kalbant apie Vaikų skyrių, pacientai norėtų gauti geriausią paslaugą. Bendras procedūras gali atlikti. Turi būti Savivaldybės prisidėjimas, jos pozicija kalbėti su kitomis ligoninėmis, kad mūsų ligoninės pacientai galėtų patekti į tam tikras įstaigas. Šiandien patys žinome, jeigu gydytojas paskambina į vieną ar kitą ligoninę, negali nukreipti savo paciento. Svarbiausias aspektas gauti ne tiek čia [ligoninėje – red, pastaba], bet gauti kvalifikuotą paslaugą. Žinome, kad ir mūsų ligoninėje, ir Ukmergės, ir didžiosiose neapdairumų pasitaiko. O Vaikų skyrius bendroms procedūroms, su minimaliomis paslaugomis, be jokios abejonės turi likti. Juk ligoninės naikinimas yra vienas žingsnis link rajono naikinimo.

Vytas Šimonėlis: Tam yra Savivaldybės gydytoja, viešųjų įstaigų vadovai, su kuriais kartu sėdam ir bendrai svarstome reikalą. Šiandien, kaip matote, sutarimo nėra, įsiklausymo į specialistų nuomonę – nėra. Tada gaunasi stichiški veiksmai, kurie įneša įtampos, nepasitikėjimo. Ir galų gale po to kentės gyventojai. Aišku, kiekviena paslauga kainuoja, ji turi būti saugi, garantuota ir visą parą. Mes nesame pirmi, nesame paskutiniai, tokių ligoninių Lietuvoje yra, vadinasi ir išeičių yra. Vaikų ligų skyriaus klausimą reikia spręsti kompleksiškai. Jeigu negalime užtikrinti kažko, turime spręsti, kodėl negalime to padaryti. Galbūt per brangu, neturime mes gydytojų, gal siūlomas geresnis variantas. Tada ir svarstykime. Šiandien apie tai niekas nieko nekalba. Kaip aš sakau, tik pribėgama, o ne sprendžiamas klausimas ir sukeliama įtampa, įtarimai, nepasitikėjimas vieni kitais.

Andrius Jozonis: Aš manau, kad Vaikų skyrius turi išlikti. Pats auginu du mažylius ir kaip tik apsirgo rota virusu. Jeigu kalbame apie finansus, tai finansus reikia valdyti. Reikia žiūrėti, kur yra didžiausi įsiskolinimai. Kaip žinote, UAB „Širvintų šiluma“ valdybos sprendimu paremia šventes. O kodėl gi įmonė negalėtų paremti ligoninės? Ar šventes, ar gydymo įstaigą geriau palaikyti? Kitas aspektas – reikia tvarkyti infrastruktūrą. Čia didžiausias lėšų poreikis. Reikia žiūrėti, kaip ją sutvarkyti. Taryba priėmė sprendimus tiesti pėsčiųjų tiltą per upę, užuot nukreipusi sprendimus link ligoninės. Reikia žiūrėti į prioritetus, kas svarbiau: ar tiltas, ar tvarkinga medicinos įstaigų infrastruktūra? Manau, kad Savivaldybės lygmeniu reikia sukontroliuoti tuos finansus, sureguliuoti svarbius prioritetus.

Diskusijos vaizdo įrašą rasite čia.

Spalio 27 d. „Širvio“ redakcija suorganizavo atvirą diskusiją Širvintų rajono savivaldybės tarybos politikams dėl Širvintų ligoninės likimo. Diskusijoje dalyvauti panoro tik socialdemokratų partijos atstovas Andrius Jozonis, Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų)...