Valdžia užsimojo atimti iš varguolių ir atiduoti turtuoliams
Jonė Lieponė
Negalėjau patikėti savo ausimis, kai išgirdau žinią apie mūsų mylimo premjero užmojį įvesti taršių lengvųjų automobilių mokestį. Kiek man teko skaityt ir girdėt, planuojama apmokestinti naujai į šalį įvežamus automobilius, kurių anglies dvideginio išmetimas siekia 130 gramų kilometrui. Iškart kilo daug klausimų. Vienas jų – kodėl apmokestins tik dyzelinius? Juk benzininės ne ką mažiau teršia aplinką. O kodėl tik lengvuosius automobilius. Keliuose, ypač regioniniuose, dažnai sutinkame jau antikvariniais tampančius traktorius, sunkiasvorius automobilius ar kombainus. Apie jų apmokestinimą nė neužsimenama. Kodėl?
Šią žinią paskelbę valdžios atstovai suskubo raminti, kad ketina suteikti net vieno tūkstančio eurų dydžio kompensacijas tiems, kurie pasiryš savo taršius, bet numylėtus, senukus automobilius keisti į naujesnius Euro 5 ar 6 tipo automobilius. Panaršiau po interneto platybes, paieškojau tokio tipo automobiliuko. Neslėpsiu, ir man kilo pagunda pasinaudoti nemenka pinigine paskata. Noras išblėso, kai pamačiau tokių automobilių kainas. Ogi geidžiamo „netaršuolio“ kaina apie 10 tūkstančių eurų. Paskaičiavau, pasvajojau ir supratau, kad tokio automobilio už savo lietuvišką algą tikrai neįpirksiu. Tuomet pasidomėjau, iš kur gi tuos tūkstančius valdantieji gaus. Juk taip dažnai girdime, kaip trūksta pinigų vienam ar kitam sumanymui įgyvendinti, kad ir vaikų pinigų didinti iki lenkų siūlomo dydžio šalis niekaip neįstengs. O va pinigų staiga atsiras tūkstančiais vairuotojus apdalinti. Pasirodo, jokios gudrybės čia nėra. Iš mūsų varguolių surinks reikiamą sumą ir išdalins turtuoliams automobilių parkui atsinaujinti. Surinktas mokestis iš taršių automobilių savininkų keliaus tiems, kas gali įsigyti mūsų varguolių akimis prabangias mašinas. Va kaip mes čia gerai gyvensime.
Viena žinoma mūsų šalies ekonomistė porina, kad bet koks papildomas mokestis – tai dar vienas akmuo po kaklu ir taip menkai uždirbantiems bei nebeišmanantiems kaip galą su galu sudurti mūsų tautiečiams. Na o kokiais gi laikais sotus alkaną užjausdavo. Nepamenu per savo ilgą gyvenimą tokių laikų. Bet kad taip gudriai, prisidengus klimato kaitos bei aplinkos taršos problema, plėštų paskutines kelnes, neteko girdėt net visoje Lietuvos istorijoje. Nereikia turėt daug sumanumo, kad suprastum, jog naujų automobilių gamybos procesas aplinką teršia ne ką mažiau nei seno eksploatavimas. O jei prisiminsime gyvulius, kurie savo begaliniais „torčiukais“ prisideda prie aplinkos taršos. Matyt teks gyvenime sulaukt, kad taršos mokesčiu apmokestins ir mėsos, ir pieno produktus. Na tas mokestis gal ir ne tiek būtų skaudus. Juk visi varguoliai galime tapti vegetarais, daugelis jau tokiais tapo. Norintiems vaikus aprengt, paruošt į mokyklą, išleist į aukštesnius mokslus, kaip besisuk, pinigų reikia. O juos uždirbti tik darbe gali, na kai kas ir nedirbdamas tai sugeba padaryt, bet aš neišmokau. Matyt, nepasitaikė mano kelyje gerų mokytojų. Kaip gi man į darbą nukakt be mano senučiukės. Viešasis transportas į mano darbo vietą vyksta tik vos porą kartų per dieną ir netinkamu laiku.
Sakysit, ko čia taip susijaudinau, juk žadėjo tik dvi dešimtis eurų per metus paimt. Ogi paklausiau aš seniai Seimo koridoriuose beslankiojančio Seimo nario prognozių ir neramu pasidarė dūšioje. Jis tikina, kad dvidešimt eurų – tai tik pradžia, tam, kad varguolius pripratintų prie mokesčio, prijaukintų ir nuramintų. O jau kai priprasime ir susitaikysime, tada jau valdžios atstovai kirs iš peties. Nustatys tokį taršos mokestį už senutį automobilį, kad daugelis mūsų pradėsime svarstyti apie galimybę atsikratyti automobiliu ir nuo darbo pailsėti darbo biržoje.
Parašykite komentarą