Valstybė, mažesnė už savo teritoriją: savivaldybės „užvaldymo“ mechanizmas
Ar galėtumėte įsivaizduoti mus supantį pasaulį be valstybių? Jau porą amžių šioms esant svarbiausiu tarptautinės sistemos elementu, universalia politinės bendruomenės kūrimo forma. Moderni valstybė į kasdienį žmonių gyvenimą yra įsiskverbusi labiau negu kada nors anksčiau istorijoje – nuo mokesčių sistemos iki rūpesčio dėl visuomenės laisvalaikio.
Nepaisant to, valstybės vadovų tikslai ir tikrosios jų vykdomų politikų išeigos ne visuomet sutampa. Valstybė yra ribojama visuomenės, kurią siekia kontroliuoti. Jos valdomi objektai gali priešintis, transformuoti ar trukdyti vykdyti centro politinę darbotvarkę. O kartais vietiniai veikėjai gali tapti stipresni už pačią valstybę. Užtenka prisiminti Italijos pietuose veikiančias mafijos struktūras, įvairiuose Afrikos regionuose įsitvirtinusius vietinius lyderius, ginkluotus judėjimus Meksikos šiaurėje ar bandymus kurti autonominius regionus įvairiose pasaulio vietose.
Nors ką tik suvardinti pavyzdžiai, ribojantys valstybės galią diegti vieningą socialinę tvarką, nurodo atvirą pasipriešinimą ir konfliktą, šis ne visada toks. Valstybės galią ribojantys veikėjai gali pasitelkti kitokio pobūdžio taikias priemones, o pats konfliktas gali būti ištęstas laike ir iš pirmo žvilgsnio nepastebimas. Valstybė, mažesnė už savo teritoriją, būdinga ne tik Trečiajam pasauliui. Tai universalus reiškinys, pasitaikantis ir Vakaruose, tik skirtingomis formomis ir mastais.
Turint tai omenyje, tampa įdomu, ar šios praktikos gali būti pastebėtos ir Lietuvoje? Juk viešojoje erdvėje ne retai kyla diskusijos apie vietos „kunigaikščius“, kuriais paprastai įvardijami savivaldybėje įsitvirtinę ir savo tvarką, prieštaraujančią valstybės nustatytoms taisyklėms, diegiantys merai.
Daugiau skaitykite vasario 17 d. laikraščio „Širvis“ septintame numeryje.
Visą tyrimo medžiagą galite pamatyti čia: „Mokslo pievos“ tyrimo ataskaita
Marija Norkūnaitė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas, eksperimentinė tyrimų laboratorija „Mokslo pieva“.
Parašykite komentarą