Pasidalink per Facebook!

Rajone  ne viena šeima globoja našlaičius ar socialinės rizikos grupei priklausančių  tėvų vaikus. „Širvis“ nusprendė pakalbinti globėjus, pasidomėti jų džiaugsmais ir rūpesčiais. Šiandien  pokalbis su Nijole Kučinskiene, kuri pirmoji beveik prieš dvidešimt metų tapo globėja.

Gerbiama Nijole, kaip jūs tapote globėja?

Spaudoje radau skelbimą, kviečiantį vasarai paimti vaikučius iš globos namų. Esu smalsi, naujovės visada traukia, todėl neatsispyriau progai. Užauginau du sūnus, bet visada norėjau dukters, tad pasirinkau mergaitę. Ugnei dar ir dvejų nebuvo, pipiriukė visiška.

Vasara baigėsi…

Vasara baigėsi, artėjo laikas skirtis, bet vieną dieną mažylė mane apsikabino ir paprašė: „Mama, tik tu manęs nebeatiduok atgal.“ Kas beliko? Globa. Nesigailėjau nė kartelio, sprendimas buvo laiku ir vietoj.

Ir dar pirmoji rajone.

Taip, pirma kregždė. Ir pirmoji, kuri pasiėmiau globoti svetimą vaiką, ne giminaitį. Džiugu, kad ne vienintelė. Beje, aš prikalbinau keturias šeimas imtis globos, vieni įsivaikino. Visi patenkinti, visų vaikai geri.

Bet viskas nesibaigė vienu vaiku?

Nesibaigė. Gal prieš dešimt metų vasarai iš globos namų pasiėmiau visas Ugnės seseris. Padalinau jas pąžistamiems, dvi liko su manimi. Rudenį jos grįžo atgal, bet Miglė liko pas mane, globos namuose pritrūko vietų. Istorija pasikartojo, šeimoje liko dar viena globotinė, šiandien jau septintokė. Dabar dviese ir gyvenam, nes Ugnė prieš porą metų išvažiavo į Londoną. Gal tų globotinių ir daugiau būtų, bet butas ne per didžiausias, teko susiimti ir sustoti. Beje, sesės lankosi pas mus, jos  visada laukiamos mano namuose. Matau, kad jos mielu noru gyventų pas globėjus, namų aplinka visada geriau nei valdiški globos namai. Viena dažnai manęs klausdavo: „Kodėl tu manęs nepasiėmei, aš taip noriu čia būti.“ Širdis krauju apsipildavo.

Viskas buvo taip sklandu, jokių debesėlių?

Gyvenime būna visko. Žinoma, būna ir pykčių, ir nekalbadienių. Bet vis tiek mano mergaitės geros. Kai netekau vyriausiojo sūnaus, jos buvo didelė paguoda, palaikė mane tarsi tikros dukros. Beje, kitaip aš ir nemanau. Tai mano vaikai ir taip bus visada.

Nebaugino nežinomybė, blogi genai?

Kvailystė. Ką mes žinome apie savo genus? Auklėjimas ir meilė ištaisys visus genus.

Vadinasi, su globa viskas gerai?

Toli gražu. Minėjau, kad įkalbėjau keletą šeimų imtis globos. Šiandien taip nedaryčiau.

Kodėl?

Valdžios politika neskatina globos. Žodžiai skamba gražiai, bet darbai rodo ką kitą. Išmokos per dvidešimt metų nedidintos nei karto. Globos namuose išlaikymas kainuoja gal keturiskart brangiau, globėjai gi turi galvoti, kaip išgyventi. Aš pati imdamasi globos buvau dirbanti, gyvenimas buvo lengvesnis, dabar gaunu neįgalumo pašalpą. Sudedam su Migle pinigėlius į krūvą ir skaičiuojam, kiek kur galima išleisti. Labai reiktų naujos sofos, bet kol kas tai tik rožinė svajonė. Ugnė po mokyklos buvo pradėjusi studijuoti. Deja, studijos mokamos, aš padėti nebegalėjau, tad ir išvažiavo geresnio gyvenimo ieškoti. Iki šiol dėl to skauda širdį. Negalvokit, kad esu materialistė, kad svarbiausia tik pinigai. Daug lemia ir psichologinis faktorius. Dabar kalbama apie profesionalią globą, kurios imsis išsilavinę žmonės, pedagogai-specialistai. Mokymai organizuojami ir mums. Štai ir dabar dalyvauju mokymuose, kuriuose su psichologe nagrinėjam konfliktines situacijas, jų sprendimo būdus. Žinių trūksta, juk mes savamoksliai, nors per tiek metų gal jau būsiu kokius tris kursus baigusi (juokiasi). Kalbant rimtai, specialistai sako, kad iki trijų metų vaikas yra auklėjamas, vėliau –perauklėjamas, kas yra, mano nuomone, sudėtingiau. Pasikonsultuoti visada galima su Vaikų teisių apsaugos tarnybos specialistais, jų pagalba pasikliauname. Dabar galvoju, atsiras globėjai-profesionalai, mes šalia jų prastai atrodysim .

Taip, ne pinigai svarbiausia, bet be jų irgi ne kas.

Bet, atrodo, reikalai krypsta į geresnę pusę. Nuo sausio prie gaunamos išmokos Vyriausybė pridės 38 eurus, o nuo 2017 m. – 150 eurų.

Tai, žinoma, nuteikia viltingai, bet atgaline data niekas pinigų nemokės tiems, kurie užaugo, niekas nekompensuos. Teko girdėti, kitos savivaldybės remia, o mūsiškė, sako, tuos 38, kuriuos iki šiol mokėjo, nuo sausio nuims, nes tokią sumą pridės Vyriausybė. Valdžios institucijų politika globos atžvilgiu yra netikusi.

Esat rajono globėjų asociacijos narė, pažįstate daugelį globėjų. Jūsų nuomone, kas imasi globos?

Naivūs idealistai, kurių entuziazmas dažniausiai viršija galimybes. Nė vienas tikrai turtingas žmogus globos nesiima. Bent jau negirdėjau tokių atvejų. O gaila.

Nijole, širvintiškiai jus pažįsta kaip aktyvią visuomenininkę. Dalyvavot organizacijos „Gelbėkit vaikus“ veikloje, buvot jos pirmininke. Ar tebedalyvaujate?

Šiuo metu nebe. Tiesiog nebeaprėpiu visko. Dabar daugiau dėmesio skiriu Globėjų asociacijos veiklai, esu iždininkė.

Kas paskatino asociacijos įkūrimą, kokią naudą tai duoda?

Globėjai iki šiol gyveno kas sau. Dabar susibūrę jaučiamės stipresni, turintys užnugarį. Yra nario mokestis, rašysim projektus, gal gausim paramos, galėsim vaikams suorganizuoti kokią išvyką ar stovyklą. Planų visada yra, matysim, kaip seksis juos vykdyti.

Kuo galite pasidžiaugti?

Džiaugiuosi kad Širvintose yra „Gausa“ ir „Aprangėlė“ (šypsosi), be jų būtų striuka. Džiaugiuosi, kad įstengiau nupirkti kompiuterį, žinoma, ne naują ir ne patį geriausią. Džiaugiuosi, kad  Miglė turi nuostabius krikštatėvius, mano gerus draugus Alvydą ir Česlovą Chmieliauskus. Džiaugiuosi, kad sveikata dar ne visai pašlijo. Labiausiai džiaugiuosi, kad turiu vaikus, kad likimas man atsiuntė nuostabias mergaites. Džiaugiuosi, kad esu globėja.

Stiprybės,  Nijole, sveikatos, lai neišsenka optimizmas. Gražių švenčių!

Rajone  ne viena šeima globoja našlaičius ar socialinės rizikos grupei priklausančių  tėvų vaikus. „Širvis“ nusprendė pakalbinti globėjus, pasidomėti jų džiaugsmais ir rūpesčiais. Šiandien  pokalbis su Nijole Kučinskiene, kuri pirmoji beveik...