Net neabejoju, kad kiekvienam teko būti turguje. Tarkim, nuvažiavote į Rietavo turgų automobilio pasižiūrėti. Grįždami užsukote į Ukmergės turgų lašinių nusipirkti. Kitą kartą važiavote į Gariūnų automobilių turgų. Bet užėjote ir į Gariūnų turgų batų nusipirkti. Grįždami užsukote į  Vilniaus Benedikto turgų ožkų sūrio.

Tikrai kažką panašaus kiekvienas esate nuveikęs. Bet ar esate kada nors susimąstę apie tokius klausimus:

Klausimas Nr.1. Gariūnų turgus – tai valstybinis ar privatus verslas? O Ukmergės turgus? O Molėtų? O Anykščių? O Ignalinos? O Zarasų? O Utenos? O Rokiškio? O Kupiškio? O Biržų? O Varėnos?

Manau, kad beveik niekam tokia mintis nekilo. Pabandom: valstybės įmonė „Gariūnų turgus“. Valstybės įmonė „Benedikto turgus“. Įtikina? Aš savo darbą padariau, pasidomėjau. Pabandykite ir jūs.

Klausimas Nr.2. Ar teko kada nors susimąstyti, kas yra „Turgus“?

Aš neradau, bet gal jūs rastumėte teisės aktą, kuriame būtų aiškiai parašyta, kas yra „Turgus“? Visos mano pastangos davė vienintelį rezultatą: turgus – tai žodis, daiktavardis ir jo vediniai. Ir nieko daugiau. Žodžio „Turgus“ reikšmė, pagal lietuvių kalbos žodyną:

1. Prekiavimo renginys, vykstantis tam skirtoje aikštėje nustatytomis dienomis.

„Turgus maitino miesto žmones, o valstiečiams – tai vienintelis būdas užsidirbti pinigų pramonės gaminiams. Turgus – žmonių betarpiško bendravimo vieta, todėl prekyba jame tapo apipinta papročiais bei tradicijomis. Kita vertus, per turgus ir etninė kultūra, išaugusi kaimo terpėje, pasiekdavo miestą; ne tik gaminiais, bet ir dvasine kultūra – folkloru, kalbos puošmenomis, dainomis ir etnomuzika“.

Visi šie klausimai, kas yra turgus, valstybinis jis ar privatus kilo ruošiantis kovo 6-osios Tarybos posėdžiui. Vienas Tarybos sprendimo projektas skamba taip: „DĖL PRITARIMO PROJEKTO „ŠIRVINTŲ MIESTO TURGAUS ĮKŪRIMAS“ PARENGIMUI IR ĮGYVENDINIMUI“. Aiškinamajame rašte informacija labai kukli: „Projekto įgyvendinimo metu  numatoma rengti turgavietę žemės sklypuose, esančiuose  Plento g. 27 ir Plento 29B, Širvintų mieste, už Širvintų rajono savivaldybės biudžeto ir Savivaldybės biudžeto priemonės „Verslo plėtros sąlygų gerinimas“, ir / ar skolintas lėšas“. Jokių sprendimo projekto priedų, jokių kitų dokumentų nebuvo pateikta.

Mano nuomone, mūsų Savivaldybėje vyksta keistos viešųjų paslaugų teikimo peripetijos. Yra tokia UAB ,,Širvintos verslui ir laisvalaikiui“. Tai Savivaldybės įmonė, savininkė Savivaldybės taryba, kitaip sakant – valstybė.

Tarkim, sėdite jūs su šeima, vaikais, anūkais, vakarojate ir svarstote, kokia veikla būtų galima užsiimti, kokį verslą pradėti. Konkurencija nėra blogai, ji neišvengiama. Tačiau nustebsite sužinoję, kad teks konkuruoti su valstybe. Širvintose yra:

Valstybinė kavinė „Terasa“, valstybinis vandens slidžių parkas, valstybinis vaikų žaidimų kambarys „Pipiras“, valstybinė kavinė paplūdimyje. Ir jeigu prielaidos pasitvirtins, turėsime „Valstybinį Širvintų krašto turgų“, galbūt prekybos centro pavidalu.

Įmonės UAB ,,Širvintos verslui ir laisvalaikiui“ visos patalpos perleistos Savivaldybės ir valdomos patikėjimo teise, visos priemonės, įranga taip pat Savivaldybės. Nereikia rūpintis nuomos mokesčiu už patalpas, nereikia rūpintis amortizaciniais atskaitymais už įrangos nusidėvėjimą. Nereikia rūpintis atlyginimais. Viskas valdiška. Ar išdrįsite steigti dar vieną vandens slidžių parką, kavinę, vaikų kambarį? Gal vilioja nuosavi prekybiniai paviljonai ir jų nuoma?

Keletas citatų apie savivaldybės valdomas įmones:

● Savivaldybių administracijos yra linkusios proteguoti joms priklausančius juridinius asmenis ir taip iškreipti sąžiningos konkurencijos principus.

Visi aukščiau minimi faktai patvirtina, kad savivaldybės ir jų valdomi juridiniai asmenys yra linkę riboti konkurenciją, o siūlomas reguliavimas vartotojams neužtikrins geros kokybės paslaugų už konkurencingą kainą.

Širvintų mieste taip vadinamas turgus yra. Tiksliau tai ne turgus, o prekybiniai kioskeliai, pavėsinės. Ta tvora užtverta teritorija, priklauso savininkams, fiziniams asmenims. Jie ir nuomoja plotą tų prekybinių kioskelių pastatymui. Lyg nuo 2016 metų ir šiuo metu yra skelbimas, kad šis sklypas parduodamas. Kyla klausimas, kodėl būtent po 2016 metų norisi geroje vietoje esantį sklypą parduoti? Kodėl patys savininkai nestato prekybos centro? Kaip teigiama skelbime, galimas pastato plotas 2100 kv. m.

Bet grįžkime prie galimai valstybinio turgaus prekybinio centro. Kodėl Savivaldybė turėtų statyti prekybos plotus ir juos nuomoti? Kodėl pastatų nestato investuotojas? Juk, jeigu kioskelių veikla pelninga, kodėl prekeiviai nesteigia UAB ir nestato patys prekybos centro, o už juos galimai turėtų tai daryti Savivaldybė visų mūsų pinigais? Ir kodėl tik kioskelių prekeiviams?

Yra Širvintose daugybė kirpėjų, grožio specialisčių, fotografų, laikrodžių meistras, siuvėjos, gal dar buitinės technikos meistras. Tai grįžkime atgal į praeitį, į tarybinius, komunistinius laikus, pastatykime valstybės įmonę „Buitinio gyventojų aptarnavimo kombinatas“. Vyresni tikrai dar turėtų prisiminti. Galėsime už simbolinį vieną pinigą nuomoti patalpas visoms Širvintų kirpėjoms, siuvėjoms, fotografams, buitinės technikos taisyklai. Rojus? Pabandom, neškite prašymus į savivaldybę su tekstu: „Noriu didelių kokybiškų patalpų už vieną eurą“.

Jeigu galima prekeiviams, tai kodėl kitiems negalima.

Bet kaip minėjau, tai tik prielaidos. Nes, mano manymu, savivalda turi teikti viešąją paslaugą: „valstybės ar savivaldybių kontroliuojamų juridinių asmenų veikla teikiant asmenims socialines, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitas įstatymų numatytas paslaugas.“

O verslas turėtų užsiimti ūkine veikla ir prisiimti už tai visą atsakomybę. Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas: „Ūkinė veikla – visokia gamybinė, komercinė, finansinė ar profesinė veikla, susijusi su prekių pirkimu ar pardavimu“.

Taip, kad nematau jokių galimybių dalyvauti tokiame neaiškiame ir mane klaidinančiame balsavime dėl Tarybos sprendimo projekto.