Naujausios žinios

Velykinės pramogos

Valda PATINSKIENĖ

Namas, kurio stancijoje vyko kiaušinių ridenimo varžybos

Artinasi Atvelykis… Šiais metais kaip niekada išskirtinai atšventėme šv. Velykas. Jos ilgai liks mūsų atmintyje ir vis bus lyginamos su kitomis, tačiau tokių kaip šiemet tikrai nebus (ir labai gerai). O kaip šventėme Velykas dar tais „gerais“ laikais, kaip šventėme šv. Velykas visai nesenais laikais. Tokia mintis kilo, kai, besilankydama nykstančiuose kaimuose, Zosinoje kalbinau Mariją Gaidamovičienę. Ji puikiausiai prisiminė, kad Zosina buvo labai draugiškas kaimas, o labiausiai Marijos atmintin įsirėžė šv. Velykos ir kiaušinių ridenimas Liudviko Dambrausko namuose. Pakalbinau buvusių tvarkingų ir vaišingų namų šeimininko Liudviko Dambrausko anūkę Nataliją Oršauskienę, ar ji prisimena tokias šventines pramogas jos senelio namuose.

Natalija Oršauskienė

Natalija Oršauskienė

„Kaip neprisiminsi. Nuo pat mažens menu tuos suėjimus. Taip švęsdavome per kiekvienas šv. Velykas. Kai tik tėvai grįždavo iš Širvintų bažnyčios, stalas jau būdavo paruoštas, o aš su broliais laukdavome, kada galėsime mušti kiaušinius. Senelis pašventindavo maistą švęstu vandeniu, pasimelsdavome ir prasidėdavo šv. Velykų šventės. Su broliais ilgiau užtrukdavome prie stalo, o čia, žiūrėk, jau ir kaimynai Jurkevičiai, Celešinskai, Dikai, Griškevičiai, Matuliai, Matukai, Morkūnai, Adomavičiai atlinguoja su bulviniais krepšiais pilnais vištų, ančių, žąsų, kalakutų įvairiaspalvių kiaušinių. Mus tarytum vėjas nupučia nuo stalo – rūpi rimtų vyrų žaidimai, tačiau ne visada ir ne visi vaikai būdavo leidžiami stebėti kiaušinių ridenimo.

Prieš šventes kruopščiai buvo tvarkomasi, plaunama, skalbiama. Namai kvepėjo švara, ne kitaip būdavo ir kitame namo gale – vadinamoje stancijoje, kur grindys išplautos, suolai nušveisti, čia švenčių metu buvo vyrų svečių karalija. Kiaušinių ridenimui buvo paruošiama stancija: virvėmis atitverdavo plotą, vadinamą lauką, kuriame ridinės kiaušinius, pastatydavo lovelį ridenimui, prie sienos sustatydavo suolus, žaidėjai nestovėdavo. Atbėgdavo kai kurių kaimynų vaikai, tačiau jie tik stebėjo, kaip vyrai ridena, triukšmauti šiukštu, jie stovėjo ir žiopsojo. Man, kaip namų „šeimininkei“, tėtis darydavo išimtį ir retkarčiais leisdavo kelis kiaušinukus loveliu paridenti. O ridenimas – tai atskira žaidimo šaka. Reikėjo būti įgudusiam, pajusti kiaušinio riedėjimo kryptį ir sugebėti nukreipti jį riedėti ten, kur jau nuriedėjo kaimyno margutis. Jei paridentas kiaušinis sustodavo atsitrenkęs į kitą, pastarasis tapdavo ridenančiojo laimikiu. Ateidavo tokie „specai“, kai jų vienas kiaušinis atsitrenkdavo į kelis iš karto. Ot būdavo džiaugsmas tokio kiaušinio šeimininkui.

Namas, kurio stancijoje vyko kiaušinių ridenimo varžybos

Namas, kurio stancijoje vyko kiaušinių ridenimo varžybos

Žinoma, kitiems žaidėjams nelabai linksma būdavo. Žaisdavo vyrai sąžiningai, sukčiauti nė nebandydavo. Besiskirstydami vieni vyrai grįždavo namo prasilošę be kiaušinių, o kiti – pilnutėliais krepšiais. Tas, kuriam labai nesisekdavo ridenti, netgi būdavo priverstas skolintis kelis kiaušinukus, norėdamas atsilošti, žaidėjus apimdavo azartas. Po žaidimo skola būdavo sąžiningai grąžinama, žaidžiama buvo tik iš kiaušinių, griežtai sutarta jokių pinigų ar daiktų ridenime nenaudoti. Gėrimų taip pat nereikėjo, gal kas nors patylom ketvirtuką atsinešdavo, tačiau išgėrusių senelis Liudvikas nepakentė ir tokių neteko matyti. Ridenimas užtrukdavo visą pirmąją Velykų dieną iki išnaktų, sutemus stancijoje degdavo lempa. Antrą dieną vėl lošėjai rinkdavosi mūsų namuose, tik trečią dieną baigdavosi ridenimo varžybos. Išsiskirstydavo kaimynai iki kitų metų Velykų.

Agota ir Juozas Dambrauskai su anūkais ir sūnumi Rimu

Agota ir Juozas Dambrauskai su anūkais ir sūnumi Rimu

Reiklus, drausmingas ir griežtas buvo mūsų senelis Liudvikas, tačiau kiaušinių ridenimas visada vykdavo tik pas mus. Nežinau, nuo kokių laikų vykdavo tokie suėjimai, bet namai išrinkti dėl to, kad stancijoje buvo paklotos labai lygios grindys,o tokios tiesiog būtinos ridenti. Šią ridenimo tradiciją tęsiau ir aš savo šeimoje su anūkais ir kaimynų vaikais. Tačiau dabar jau mano buvusi „kompanija“ užaugo. Jie su malonumu kalba apie kiaušinių ridenimą per šv. Velykas, tačiau patys to nebedaro. O gaila…“ – atsiduso ponia Natalija.

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*