Straipsnis buvo išspausdintas šių metų kovo 30 d. laikraščio „Širvis“  13-ame numeryje.

Šventinę Velykų popietę kernaviškis Česlovas Marcinauskas pakvietė kelis žirgų mylėtojus prisijungti prie jo idėjos – Velykų dieną praleisti kitaip. Rūta, Lina, Česlovas, Renata, Laura, Alfredas – šešiese susiruošė į velykinį žygį. Dvylikametei Laurai žygis žirgais buvo pirmasis, taip pat ji pirmą kartą jojo ristele. Beje visas žygis vyko būtent ristele. Tačiau jaunoji raitelė nė kiek nesijaudino, nes žinojo, jei pavargs, ją pakeis mama Renata, kuri su vyru Alfredu kelionės metu važiavo važnyčiojamoje Česlovo bričkoje.

Maršrutas numatytas tik tada, kai susirinko visi kelionės dalyviai. Nuspręsta kelionę pradėti išjojus iš Česlovo žemaitukų veislės žirgų auginimo ūkio žirgyno pavadinimu „Namelis Prerijose“, prajoti pro Kryžiaukos kaimą, joti aplink Spėros ežerą, pervažiuoti Paspėrių kaimą ir per Draučius grįžti į žirgyną. Jojikai pasirinko žirgus kelionei: Lina jojo ant savo mylimiausio Česlovo žirgyno žirgo, žemaitukų ir trakėnų mišrūno vardu Krantas, bričką traukė jauna žemaitukų veislės kumelaitė Žakonda, Rūta jojo ant Amerijos peinto veislės mišrūnės kumelės Pakalnutės, Laura pakaitomis su Renata jojo ant grynaveislės žemaitukų veislės kumelės Kretos. Beje Kreta 2015 metais dalyvavo žygyje žemaitukais žirgais aplink Lietuvą „Žemė–žmogus–žirgas“, kuris vyko nuo rugsėjo 4 d. iki spalio 10 d. Šventojoje, ant kalno „Žemaičių alka“ žygeiviams buvo įteikta šventoji ugnis (žygeivių pavadinta Gabija), kuria raiteliai ir žirgai apjuosė Lietuvą. Suplanuotas atstumas nukeliauti žirgais daugiau nei 1 700 kilometrų palei valstybinę Lietuvos sieną buvo įveiktas per 37 dienas.

Žygeivius kiek nusiminusiu žvilgsniu palydėjo legendinė žemaitukų veislės kumelaitė Žyga. Ji šiame žygyje dalyvauti negalėjo, nes šiuo metu augina atžalą, kumelaitę Žaltę. Žyga vadinama legendine todėl, kad su Česlovu dalyvavo net dviejuose tolimuose ir varginančiuose žygiuose. Ji kartu su Česlovu 2010-aisiais nukeliavo 2 000 kilometrų organizuotame žygyje „2 000 kilometrų istorijos“. Apie žygį yra sukurtas dokumentinis filmas. O 2011-ųjų metų vasarą devyneri žygeiviai, tarp kurių buvo Česlovas su žemaituke Žyga, minėdami karalienės Barboros 460-ąsias mirties metines, nujojo iš Vilniaus į Krokuvą ir įveikė 1 000 kilometrų.

Velykinis žygis atstumu neprilygsta tūkstančius kilometrų įveiktų žygių, bet buvo išskirtinis tuo, kad žygeiviai prajodami pro viensėdžius ir kaimus sveikino visus sutiktus su Šv. Velykomis ir linkėjo visiems sveikatos bei laimės.

Žygio pradžia

Žyga ir Žaltė

Laura ir Lina

Rūta

Kelias mišku

Kelias veda pro kaimus ir viensėdžius

Žygeiviai bričkoje, vadeliotojas Česlovas

Straipsnis buvo išspausdintas šių metų kovo 30 d. laikraščio „Širvis“  13-ame numeryje. Šventinę Velykų popietę kernaviškis Česlovas Marcinauskas pakvietė kelis žirgų mylėtojus prisijungti prie jo idėjos – Velykų dieną praleisti kitaip. Rūta, Lina,...