Naujausios žinios

Vičiūnų pradžios mokykla

Janina Pukienė

Straipsnis buvo išspausdintas  balandžio 19 d. laikraščio „Širvis“ 16-ame šių metų numeryje.

Neseniai su malonumu perskaičiau kernaviškio istoriko Edmundo Jankūno knygą „Išnykusi Kernavė“, kurioje autorius su meile ir nostalgija pasakoja apie gimtąjį kraštą ir jo žmones. Sudomino skyrius apie buvusią Vičiūnų kaimo pradinę mokyklą. Dėl kelių priežasčių. Pirmiausia todėl, kad šią mokyklą lankė mano anyta Apolonija Jurkevičiūtė-Pukienė, kilusi iš Paežerėlių kaimo. Antroji priežastis – pati turėjau laimę mokytis pas Danielių Trumpicką, ilgametį Vičiūnų mokyklos mokytoją. Mokė jis mane neilgai, vos metus, bet tai buvo puikūs metai, kuriuos prisimenam visi tų metų Pikūnų pradinės mokyklos mokiniai. Skaitytojų dėmesiui žiupsnelis E. Jankūno surinktų duomenų ir A. Pukienės prisiminimų.

Vičiūnų pradžios mokykla savo veiklą pradėjo 1927 m. rugsėjo pirmą dieną. Mokslus pradėjo tik penkiolika vaikų. Tokia tuomet buvo kaimo kasdienybė: kol nebaigti ūkio darbai, vaikai negali lankyti mokyklos. Rimtesnis lankymas prasidėdavo nuo lapkričio 25 d. Tais metais mokykla įsikūrė Kosto Petrusevičiaus name – naujame, vos prieš ketvertą metų statytame. Nuo pat pradžių buvo nuosekliai siekiama, kad mokykla dirbtų savo nuosavame pastate. Taip įvyko jau sovietiniais metais.

Apolonija Jurkevičiūtė-Pukienė prisimena, kad pradinis mokymas tarpukario Lietuvoje buvo privalomas. Keturias klases baigti reikėjo, o toliau, pasak Apolonijos, mokėsi retas, nes reikėjo dirbti. Kiek metų turėdama pradėjo lankyti mokyklą, ji nebeprisimena (yra gimusi 1923 m.), bet galvoja, kad vėliau, nei septynerių metų. Mokyklą lankė vaikai iš Vičiūnų, Kaukiškių, Rusokų, Kryžiaukos, Kunigiškių, Ramaniškių, Ardiškių, Sutkuškių, Kalnynų, Bareikiškių, Pohuliankos, Virkūnų, Valiukiškių, Pakalniškių, Paežerėlio, Viršuliškių. Paežerėlio vaikų lankė nemažai. Eiti reikdavo keletą kilometrų. Žiemą, kai būdavo daug sniego, tėvai pasikeisdami vaikus pavėžėdavo. Jokių bandelių ir arbatos nebūdavo, tai prasidėjo sovietiniais laikais, o tada reikdavo savo sumuštinių atsinešti.

Pirmasis Vičiūnų pradžios mokyklos mokytojas buvo Leonardas Šatas. Tiek jis, tiek jį pakeitusi Jadvyga Bendoriūtė trumpai dirbo. Nuošaliame kaime mokytojai neužsibūdavo. M. Barkauskaitė, T. Kirkilaitė, A. Puikaunikaitė, S. Ivaškevičius, J. Dapkūnas, J. Jonytis – visi jie po kažkiek padirbėjo Vičiūnuose. 1936 m. atėjęs Stasys Usavičius mokykloje užsibuvo ilgiau. Jis dirbo ne tik Lietuvos nepriklausomybės, bet ir vokiečių bei sovietų okupacijos metais. 1938 m. Kunigiškių kaime buvo atidarytas antras Vičiūnų mokyklos skyrius, jame dirbo mokytojas Ignas Augonis. Kernavės klebonai Nikodemas Švogžlys ir Zenonas Baužys mokydavo vaikus tikybos.

Kaip minėta, mokykla veikė privačiame name. Butą mokytojas irgi nuomojo pas vietos ūkininką Stasį Laukį. Beje, už butą buvo mokama daugiau nei už mokyklos patalpas. Veiklos pradžioje suolus ir kėdes mokyklai teko skolintis, bet vėliau turtas augo, buvo įsigyjama savų reikmenų.

Mokyklą vaikai lankė nepastoviai, tam įtakos turėjo ūkio darbai. Kai kurie kaimiečiai neišgalėjo vaikų leisti mokytis dėl neturto. Mokytojai turėjo į namus siuntinėti priminimus ir raginimus. Reikia pažymėti, kad tarpukariu Lietuvoje buvo daug dėmesio skiriama vaikų sveikatai. Mokykloje kiekvienas vaikas turėjo „Mokinio sveikatos lapą“, jame kaupdavo duomenis apie savo sveikatos būklę. Buvo žiūrima, kad mokomosios patalpos būtų erdvios, šviesios, neperpildytos.

Labiausiai paplitusios pavardės: Juknevičiai, Švedavičiai, Gelažauskai, Ražauskai, Paulauskai, Zabarauskai, Golombauskai, Karužos, Svetlikauskai, Bekioniai, Vrubliauskai. Šios pavardės ir dabar neretai sutinkamos Kernavės apylinkėse.

Neturtingiausiems būdavo skiriamos pašalpos, daugelis mokinių gaudavo nemokamai vadovėlių ir sąsiuvinių. Dažniausiai šelpdavo našlaičius ir daugiavaikių šeimų vaikus.

Pirmaisiais veiklos metais įsikūrė ir mokyklos tėvų komitetas. Jis aktyviai veikė porą metų, vėliau funkcijas perėmė mokytojai.

Netrūko Vičiūnų mokykloje ir užklasinės veiklos. Čia būdavo pareigingai švenčiamos valstybinės šventės, lektoriai skaitydavo paskaitas. Vaikai rengdavo vaidinimus. Daug metų mokykloje aktyviai veikė Jaunųjų ūkininkų ratelis(JŪR). Buvo rengiami suaugusiųjų mokymo kursai. Šie kursai veikė ir okupacijos metais.

Sovietmečiu didelės mokytojų kaitos nebuvo. 1947 m. S. Usavičių pakeitusi jauna mokytoja Marija Verbickienė dirbo mokykloje dvidešimt metų. Ją pakeitęs minėtasis D. Trumpickas – devynerius. Paskutinė Vičiūnų pradinės mokyklos mokytoja buvo Danutė Gelažūnaitė. Buvę mokiniai prisimena, kad mokytojai buvo supratingi ir didelio ideologinio spaudimo vaikams nedarė, spaliukų organizacija veikė tik formaliai. 1977 m. mokykla buvo uždaryta.

Pasak E. Jankūno, „būta kadaise vaikų Kernavės apylinkėse, būta ir mokyklų“.

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*