Naujausios žinios

Vidmantas Mateika: kortelės vaikams išspręstų ne tik patyčių problemą

Straipsnis buvo išspausdintas rugsėjo 5 d. laikraščio „Širvis“ 34-ame šių metų numeryje.

Akimirksniu prabėgo vaikų vasaros atostogos. Rugsėjo 3-iąją mokyklinis skambutis sukvietė visus šalies mokinius atgal į mokyklos suolą. Pasak Švietimo ir kultūros skyriaus vedėjos Reginos Jagminienės, šiemet viso rajono švietimo įstaigos be ketinančių mokytis suaugusiųjų sulauks 1 485 mokinių.

Tėvams mokslo metai įneša ne tik džiaugsmo, kad vaikai bus saugioje aplinkoje ir reikšmingai užimti, bet ir galvos skausmo, kaip įsigyti mokyklines uniformas, būtiniausias mokyklines priemones bei kasdien neužmiršti įdėti į vaiko piniginę smulkiųjų pietums. Teko ne iš vieno tėvų girdėti, kad tuos smulkiuosius vaikas išleidžia ne pagal paskirtį ir ne savo švietimo įstaigoje, o per ilgąją pertrauką skuba į artimiausią parduotuvę ir ten prisikiša pilnas kuprinės kišenes čipsų, saldumynų, saldžiųjų gazuotų gėrimų ir kitokių pietus tikrai nepakeičiančių maisto produktų. Nemaža dalis mokinių mokyklose maitinami nemokamai, šiems vaikams pasisekė labiau – jie tikrai gauną kokybiško ir reikalingo maisto per pietus, bet yra ir blogoji mokinių nemokamo maitinimo pusė – patyčios. Jei pirmokas ar antrokas dar nesigėdi, kad yra maitinamas nemokamai, tai jau nuo ketvirtos klasės vaikai vengia kalbėti šia tema, išgalvoja istorijų ir pasakoja bendraklasiams, kad tėvai sumoka valgyklai į priekį už visą mėnesį, nes, neva, jiems taip paprasčiau ar apskritai neina valgyti ir taip stengiasi išvengti vis dar pasitaikančių pašaipių replikų iš savo bendraamžių.

Tiek rytinė smulkiųjų pinigų paieška, maitinimasis ne mokyklos valgykloje, o artimiausioje kebabinėje ar prekybos centre, tiek vaiko išgyvenami nemalonūs jausmai dėl nemokamo maitinimo verčia paieškoti šių problemų sprendimo būdų. Vieną tokių sprendimo būdų pasiūlė Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys opozicijoje, Kultūros, švietimo, jaunimo ir sporto komiteto narys Vidmantas Mateika.

„Dar prieš dvejus metus komiteto posėdžio metu, diskutuojant apie mokyklų reformas, daug kalbėjome apie patyčių prevenciją švietimo įstaigose. Tada komentavau, kad Lietuvos mastu nemažai lėšų išleidžiama šios problemos sprendimo būdams bei prevencijai, bet kol kas negirdėjau pasiūlymo spręsti vaikų nemokamo maitinimo keliamų patyčių problemos.

Tikrai žinau, kad anksčiau švietimo įstaigose buvo skiriamos atskiros pertraukos tarp pamokų tam, kad nemokamai maitinami vaikai pavalgytų atskirai nuo kitų vaikų, kurie už savo pietus galėjo susimokėti. Tų pertraukų metų vaikai, norėję pavalgyti už grynuosius, į valgyklą nebūdavo įleidžiami. Taip buvo ryškiai išskiriami socialiai remtini vaikai ir tokiu būdu sudaromos palankios sąlygos patyčioms klestėti. Šias pertraukas laikui bėgant panaikino, bet vietoje jų atsirado talonėliai – dar vienas vaiko išskyrimo būdas. Visi eina valgyti vienu metu, tik vieni mokiniai duoda grynuosius pinigus, o kiti – talonėlius. Ką tai vaikui reiškia, manau, aiškinti nebūtina. Įsivaizduojat, kaip turi jaustis vaikas, kuris šalia eilėje stovinčio klasės draugo akivaizdoje už savo pietus susimoka talonėliu, juk kiekvienam tampa aišku, kad vaikas iš socialiai remtinos šeimos.

Todėl komiteto metu pasiūliau rajone visose švietimo įstaigose įvesti magnetines korteles, tokias kaip bankuose. Visiems vienodos kortelės leistų neišskirti nė vieno vaiko, nei socialiai remtino, nei iš geriau ir tvirčiau gyvenančios šeimos. Korteles galima būtų papildyti, tik gaunantiems nemokamą maitinimą, kortelė būtų pildoma iš valstybės skiriamų lėšų, o besimaitinantiems savomis lėšomis – kortelę galėtų papildyti tėvai. Ateina mokinys, duoda nuskenuoti kortelę, pasiima pietus ir niekas iš bendraamžių nė nežinos, ar jis maitinamas valstybės lėšomis, ar pietus nusiperka už savo šeimos lėšas.

Tai, mano nuomone, labai efektyvi patyčių prevencijos priemonė ir ji galėtų veikti ne tik Širvintų rajone, bet visos Lietuvos mastu. Be to, magnetinės kortelės išspręstų ir eilių valgyklose problemą, juk žinome kiek užtrunkama skaičiuoti grynuosius ir grąžą. Magnetinę kortelę prilieti, nuskenuoji reikiamą sumą ir pietų pirkimo procesas baigtas. Be to, būtų sprendžiama ne tik patyčių problema, nemaža dalis mokinių nebegalėtų maitintis vaikams nepritaikytose, arti mokyklų įsikūrusiose maitinimo įstaigose ar parduotuvėse. Deja, kol kas šis mano pasiūlymas rimčiau nebuvo diskutuotas,“ – Vidmantas Mateika komentavo savo alternatyvų pasiūlymą.

Praėjusiais metais socialinėms išmokoms visoms Lietuvos savivaldybėms buvo skirta 226,8 milijonai eurų. Iš jų savivaldybės nepanaudojo apie 140 mln. eurų. Daugiau nei 77 proc. nepanaudotų lėšų skiriama įvairioms socialinėms reikmėms, likusi dalis – apie 20 proc. – reikmėms, nesusijusioms su socialine apsauga.

Savivaldybių asociacija bendradarbiauja su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir ieško efektyvių kelių, kaip šias lėšas panaudoti. Kodėl gi sutaupytas lėšas nepanaudojus šiai idėjai įgyvendinti…

 

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*