Naujausios žinios

Vieniems – džiaugsmas, kitiems – vargas

Jonė Lieponė

Straipsnis buvo išspausdintas šių metų rugsėjo 14 d. laikraščio „Širvis“ 36-ame numeryje.

Tikrai nesu kokia stagnatorė ir gražėjantis miestas mane džiugina. Kai pavasarį prasidėjo naujos poilsio zonos tvarkymo darbai, visa širdimi jiems pritariau ir dejuojančių dėl prarastų daržų ir džiovyklų gyventojų visai neužjaučiau. Žemė valstybės, neprivatizuota, nėra čia ko piktintis. Kaip atrodytų miestas, jei prie kiekvieno daugiabučio vietoj pievelių ir gėlynų lapotų salotos ir pomidorai?

Šiandien visa tai jau praeity. Vieta tikrai džiugina akį, mėgstu eidama pro šalį prisėsti ant suolelio, pasigėrėti žydinčiomis gėlėmis ir žaidžiančiais vaikučiais. Jiems čia tikras rojus, šitiek pramogų vienoje vietoje. Tiesiog pasaka.

Taip, mums, praeiviams, viskas gražu ir tobula. O štai gyventojams – ne kas. Viena senjora pasakojo, kad su siaubu laukia vakaro. Nes vakare renkasi naktinė pramogautojų pamaina. Garbaus amžiaus moteris sakosi nebeišsimieganti nuo pirmos skvero atidarymo dienos. Alkoholis liejasi laisvai, šūkavimus turbūt už kilometro gali išgirsti. Ant batuto purvinais batais ropščiasi trise, keturiese. Tiesiog Sodoma ir Gomora.

Na, vienu rūpesčiu jau mažiau – batuto nebeliko. Nors kalti liko atseit neatsakingai besielgiantys vaikai, įtariu, kad kalčiausia čia bus toji naktinė pramogautojų pamaina. Nesitiki, kad kitąmet batutas grįš, dėl neatsakingų suaugusiųjų nukentės vaikai.

Kodėl esu tokia įsitikinusi, kad kalti ne vaikai? Todėl, kad tikiu gyventojos pasakojimu. Todėl, kad pati matydavau, kas vakarais dėjosi prie mano namo. O ten nebuvo jokios pramogų zonos, ten stovėjo tik pora suolų. To užteko, kad naktys irgi būtų neramios, o aplinka amžinai šiukšlina. Nebeapsikentę gyventojai paprašė komunalininkų suolus išvežti. Pasėdėti nebėra kur, užtat naktimis ramu, niekas nebešūkauja ir nesišlapina ant namo sienų. Taip taip, vyko ir tokie dalykai.

Štai taip ir gyvename, vieniems – pramogos, kitiems – nemigos. Kaip gi tai išspręsti? Milijono vertas klausimas. Kol kiekvienas neperkrausime savo smegeninių ir nepradėsime gerbti aplinkinių, niekas nepasikeis. O gal suolelius ir žaidimų aikšteles statysime tik dykynėse, kuo toliau nuo gatvių ir gyvenamųjų namų? Norintys pasėdėti gryname ore galės nešiotis sudedamąsias iškylų kėdes ir visi bus laimingi, ir patenkinti. Gal tik mažyliai liūdės prarasto batuto. Bet negi kam tai rūpi?

2 Comments on Vieniems – džiaugsmas, kitiems – vargas

  1. Va taip. Viska trinkelėmis iškloti, tada nebus kur myžti. Ir 4kojams ir 2kojams padarams.

  2. Miestelio policija galėtų pabudėti tokiose poilsio zonose.kur „jaunimas“- urodai renkasi, o ne tuščiom gatvėm ratus sukti ir kurą deginti.

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*