Naujausios žinios

Viešųjų ryšių miklumas

Nomedos Drazdienės koliažas

Anądien sutikau vieną seną savo jaunystės laikų prietelį. Persimetėm keliais malonybiniais žodžiais, prisiminėm senus laikus, pasiskundėm savo ligomis ir ėmėme šiandienines aktualijas lukštenti. Pasirodo, mano bičiulis būdamas ne mūsų karalystės gyventojas, bet mūsų įvykius seka. Sakosi, kad jį domina mūsų kasdienybė, kaip čia mes krutame, kokias godas godojame. Na, žinoma, ašai iš to seno įpratimo bendraudamas su Pranciška ir kaip amen išmoktus poterius ėmiau pasakoti šiek tiek pagražindamas savo tokeles, kad mūsuose jau greitu metu užsienio delegacijos atvyks pasižiūrėti ir pasimokyti, kaip reikia tvarkyti ir gyventi, kad žmonės būtų laimingi, o jau karalystės centro gražėjimas perspjaus ir sostinę, ir laikinąją sostinę. Va ką tik Jaunimo sodas buvo atidarytas po didžiulio tvarkymo, va scena plaukiojanti (truputį perdėjau, bet nieko, lai žino, kad ne į kokią provinciją atsirioglino) su gyvu orkestru (čia irgi pridėjau nuo savęs, lai negalvoja, kad mums tik Šeduvos bernai patinka) koncertuoja, o publika nuo kranto klausosi. Gėlių vandenynų vasaros metu tikrai neužmiršau paminėti, dar užvožiau, kad mūsuose šventės vyksta tokios, kad kožnam ir nesisapnavo. Žodžiu, bičiuli mielas, kaip sau nori, bet mes gyvenam rojuje. (Neužsiminiau jajam apie bedugnį baseiną, kažkaip nesolidu buvo visas savo pagyras vienu baseinu nutrinti).

Klausė klausė mano bičiulis, o paskui sako, o kaip reikalai su opozicija, kaip žmonės čia gali savo mintis reikšti drąsiai? O aš jam ir toliau miltais skiedžiu, nors viduje imu virti, matai, galvoju, bando pagauti ant kabliuko, nori užsodinti, neišdegs. O ką opozicija, puikiai tvarkosi, kiek gali, va jiems ir darbą palengvino, kad per daug nenuvargtų, valdovė pati paskyrė etikmat komisijos pirmininką. Opozicijai per daug darbo neduoda, viską jie ir be josios gerai tvarkosi, kam tad jiems stengtis, ir taip jau jų nedaug, beveik ant vienos rankos pirštu suskaičiuotum. Tiesa, girdėjau, kad vienas palieka opozicijos laivą, tai matyt, kad išsikvėpė iš neturėjimo ką veikti, gal eis kur darbo daugiau. O žmonės pas mus kalba, ką nori ir kur nori, nepamatysi užčiauptomis burnomis, kad kas vaikščiotų. Drąsiai gali sakyti, ką galvoja, o galvoja ir sako, kad turbūt geriau kaip čia niekur kitur nebus. Pamanytum, nuskilo mums su visais valdovais, ypač antrą kadenciją, kai valdovė savo komandą atgaivino jaunomis, tobulų linijų mergaitėmis, praeitos kadencijos buvusių niekas ir nebeprisimena, o ir būtų ką prisiminti. „Tai va, kaip pas mus gera, o ko tu klausinėji, mielasis, bene pats galvoji vykti čia gyventi. Oi laukia mūsų valdovė skaidriausioji, sako, kad pas mus gyventojų padaugėjimas stebimas, darželiai pilni, jaunų šeimų gausu, pagalvok, butai brangesni nei Ukmergėje.“

O bičiulis mano galvą linguoti ėmė ir sako: „Matau, mielas bičiuli, kad ir tau jau smegenukai išplauti arba kraujas perpiltas, čiulbi lyg už pinigus ir net nerausti. Ar pameni, kai paskutinį kartą buvome susitikę, ne tokias giesmes giedojai ir ne tokias godas godojai. Žinau, aš apie jus, ne paslaptis, kaip čia tvarkomasi ir kodėl pats kažkada šį kraštą mažąja Baltarusija vadinai, o dabar staiga ėmei rojaus žemėje šauktis. Beje, ar girdėjai, kad firma statanti jūsų baseiną ir sporto centrą subankrutavo ir jūsų baseiną dabar, nebeaišku, kas bestatys. Nežinau kaip ten su pinigais, kas kam sumokėjo ar nesumokėjo, kad kam kokius „atkatukus atkatino“, bet teks jūsų valdžiai pasukti galvą, nebent ta firma persikrikštys ir kaip feniksas ateis jums į pagalbą, kaip naujas nieko dėtas gelbėtojas. O opozicijos lyderis ne šiaip sau pasišalino, o matyt, kad neviltis apėmė tokias nesąmones ir žmonių mulkinimą matant, o pagalbos iš nieko nesulaukiant. Ne man, o jums reikės čia toliau gyventi, tad net ir antrąkart gauta krivūlė jūsų rajono negelbės. Viešieji ryšiai, mano brangusis, viešieji ryšiai ir jokios apgaulės, tik rankų miklumas.“
Klausiau ir jaučiau, kaip burna žiojasi, o krūtinėje ima trūkti oro. O tai tau, kaip rėžė, tai ir nurėžė. Panašiai kaip toj pasakoj „Karalius nuogas“. Visi mato, bet niekas nedrįsta pasakyti. Ką gi, ačiū už įžvalgas, rieks važiuoti į kokią Ukmergę kraują persipilti, gal bus koks užkratas čia suleistas, kad pamečiau savo įžvalgų protą ir gebėjimą blaiviai mąstyti. Tikiuosi, jums, mielieji mano, taip nenutiko kaip man.

Geros kloties ir sveikatos linkėdamas Jūsų Varpininkas

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*