Pasidalink per Facebook!

Galima teigti, kad pastaraisiais metais gausėja žmonių, besidominčių praeities įvykiais, reiškiniais, tradicijomis, norinčių suvokti, kokie mes iš tikrųjų buvome prieš šimtą ar tūkstantį metų… Upės, kalvos, lygumos išliko tie patys. Prie jų kūrėsi žmonės, gyveno. Kai kurių gyvenviečių pavadinimai per ilgus šimtmečius nepakito. Jie yra tarsi mūsų protėvių laiškai, galintys suteikti nemažai informacijos apie praeities kartų gyvenimą.

Kai Lietuvos Respublikos Seimas 2019-uosius metus paskelbė Vietovardžių metais, buvo pabrėžiamas vienas iš pagrindinių tikslų: „visoje Lietuvoje vyksiančiais kultūriniais, edukaciniais, įamžinimo renginiais ir veiklomis, mokslinėmis konferencijomis ir seminarais, duomenų kaupimu ir sisteminimu, viešinimu ir leidyba bus pabrėžiama senųjų vietovardžių svarba, gyvenamųjų vietų vardų reikšmė puoselėjant ryšius su protėvių žeme. Taip bus akcentuojama ir senuosiuose kaimų bei vienkiemių pavadinimuose glūdinti etnologinė, lingvistinė, istorinė, kultūrinė ir kita svarbi informacija, saugotina kaip Lietuvos ir pasaulio kultūros palikimo dalis“.

Pabrėžtina, kad Vietovardžių metų renginiai, minėjimai, veiklos Lietuvoje vyko be išskirtinės pompastikos, tikrais didesniais ar kuklesniais savivaldybių, bendruomenių darbais ir darbeliais.

Vilniuje Lietuvių kalbos instituto kartotekose saugoma užrašytų per 700 000 dar gyvų vietovardžių (toponimų) ir per 300 000, kuriuose nebėra gyventojų, kurie išnyko su istorijos virsmais, pokario viensėdžių naikinimu, melioracijomis ir sodybų tuštėjimo metu. Jaunimas suklūsta, kai išgirsta, kad net ir po 1990-ųjų metų jau laisvoje Lietuvoje, neva remiantis žemėtvarkininkų nurodymais, Registrų centrų dokumentais, iš vartosenos bandyta išstumti, išbraukti apie 4000 vietovardžių.

 Lietuvos Respublikos Seimas ryžosi 2019-uosius paskelbti Vietovardžių metais, kad vietovardžių naikinimas būtų sustabdytas, kad išnykę pavadinimai būtų priminti, įamžinti atminimo lentose ir paminkluose, virtualiose svetainėse, žemėlapiuose, nes vietovardžiai yra mūsų tautos ryšininkai tarp praeities ir dabarties.

Širvintų rajone gausu vandens telkinių: upių, upelių, ežerų, tvenkinių. Čia tyvuliuoja 26 įvairaus dydžio bei gylio ežerai, kurių bendras plotas 553,7 ha. Rajono kraštovaizdžiui gyvasties suteikia net 33 tekančios įvairaus dydžio bei sraunumo upės ir upeliai, kurie vinguriuoja rajono žemumomis 397,5 km. Viena didžiausių Lietuvos upių – Neris prie Širvintų rajono savo vaga prisiliečia 25,3 km. Visa rajono teritorija teka sraunioji Širvinta ir Musė (64,6 km).

Širvintų rajonas – vidutinio miškingumo kraštas. Didžiausi yra Alionių, Žaliosios, Šešuolėlių miškai ir Šešuolių giria, nusidriekianti į kaimyninį Ukmergės rajoną. Daugiausia yra ūkinių miškų. Širvintų rajono miškuose įsteigti Alionių, Bartkuškio, Šešuolėlių, Lygiaraisčio telmologiniai (pelkių), Širvintos ir Budelių kraštovaizdžio draustiniai. Rajono teritorijoje – Kernavės kultūrinis rezervatas. Miško žemėje yra saugomi 25 archeologiniai kraštovaizdžio objektai.

Rajone yra 6 miesteliai: (Bagaslaviškis, Čiobiškis, Gelvonai, Kernavė, Musninkai, Zibalai), 485 kaimai. Taigi vietovardžių turime daug, bet kaip bebūtų gaila, dalis kaimų bei viensėdijų yra ant išnykimo ribos arba išnykę visai.

Širvintų rajono savivaldybės Igno Šeiniaus viešoji biblioteka savaip paminėjo Vietovardžių metus: sudarė Širvintų rajono seniūnijų išnykusių vietovardžių sąrašą.

Bendradarbiavome su filialų darbuotojomis, seniūnijomis. Besidomintiems savo krašto istorija informuojame, kad išnykusių Širvintų rajono kaimų pavadinimus galite rasti Širvintų Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos svetainėje adresu www.sirvintuvb.lt kraštotyros skiltyje.

Dėkojame Širvintų rajono seniūnijų seniūnams, seniūnijų darbuotojams, Širvintų rajono savivaldybės Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos filialų darbuotojams, kurie prisijungė, padėjo parengti mūsų krašto išnykusių kaimų, viensėdijų sąrašą.

IŠNYKĘ ŠIRVINTŲ RAJONO VIETOVARDŽIAI:

Alionių seniūnija: Michnova Gura K, Mučiniškė K, Vapienica K.

Čiobiškio seniūnija: Gereliškės K, Karališkių K, Karšaklonis K, Medinai K, Stanislaviškių K, Petruvkos VS.

Gelvonų seniūnija: Apušyno VS, Beržynės K, Bubniai K, Dambuvka K, Durpėnų K, Ivanavos K, Juodagalviškiai VS, Markeliškis VS, Moliupė VS, Pagojus VS, Pociuniškis K, Prievartos K, Standviliškis K, Trakų K, Užuežeris VS.

Jauniūnų seniūnija: Anatolina K (1972 m. buvo panaikintas Natolinos kaimas, senuose žml. rašoma Anatolina, todėl tikslus pavadinimas neaiškus), Barsupiškės K, Birkos K (žml. (vokiškuose ir lenkiškuose rašoma Birki), Cegelnė K, Dukiškių K, Gaidžioniškės K, Gojus K, Grūdiškės K, Izabelina K (žml. rašoma Elizabelina), Malinuvka K, Navasiolkų K (panaikintas 1972 m., senuose žml. rašomi pavadinimai Novopolė arba Naujalaukis), Pagranda K, Ringė K, Sadūniškės K, Smėlynės K, Stojkiškės K, Šafarnė K, Zaliankos K (panaikintas 1972 m., senuose žml. rašomas pavadinimas Zelianka).

Kernavės seniūnija: Paežerėlis K, Zaltarūnai K.

Musninkų seniūnija: Dabriliškių VS, Kazliškių VS, Limarnikų VS, Mažutiškių VS, Navapolės VS, Plytničios VS, Podkrinicos VS, Prasmikų VS, Šatriškių VS, Šimtokapės VS, Užukamario VS, Užuraisčio VS.

Širvintų seniūnija: Deceniškiai K, Degučiai K, Dembuvka K, Girelka K, Gumbeliai K, Ivanava K, Kaštanėliai K, Kontkai K, Kruopinė VS, Kviedžiai K, Rožutka K, Surgėliškiai VS, Šeškupė K, Trakai K, Ūličninkai K, Užupė K, Viktoriškiai K.

Zibalų seniūnija: Blusiškės VS, Bokštas VS, Juodapurvis K, Juozapava VS, Kamaraučizna K, Kiemeliškis K, Kolionija K, Kruzniai K, Padubelis VS, Pamedinės K, Ščiūriškis K, Šventakalnis K.

K – kaimas, VS – viensėdis

Šaltinis: www.sirvintuvb.lt

Galima teigti, kad pastaraisiais metais gausėja žmonių, besidominčių praeities įvykiais, reiškiniais, tradicijomis, norinčių suvokti, kokie mes iš tikrųjų buvome prieš šimtą ar tūkstantį metų… Upės, kalvos, lygumos išliko tie patys....